Jelgava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jelgava
latv. Jelgava
   Escut Jelgava.png      Bandera Jelgava.png   
Jelgava aerial view.jpg

Jelgava
56°39′0″N 23°43′0″E / 56.65°N 23.71667°E / 56.65; 23.71667 (Jelgava)Koordinatės: 56°39′0″N 23°43′0″E / 56.65°N 23.71667°E / 56.65; 23.71667 (Jelgava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Žiemgala Žiemgala
Įkūrimo data: 1573 (miesto teisės)
Meras: Andris Rāviņš
Gyventojų (2007): 66 034
Plotas: 60 km²
Tankumas (2007): 1 101 žm./km²
Altitudė: 17 m
Tinklalapis: www.jelgava.lv
Commons-logo.svg Vikiteka: JelgavaVikiteka
Kirčiavimas: Jel̃gava

Jelgava (iki 1917 m. Mintauja, latv. Mītava, vok. Mitau) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos. Per miestą teka Lielupė. Yra pilis (saloje, su parku).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mintauja įkurta 1266 m., Livonijos ordinui pastačius mūrinę pilį. 1345 m. miestą užkariavo lietuviai. 1573 m. gavo Magdeburgo teises, ilgą laiką buvo Kuršo ir Žiemgalos pagrindinis miestas (priklausė Abiejų Tautų Respublikai). 1795 m. atiteko Rusijai, nuo 1920 m. – Latvijos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu stipriai sugriautas.

Nuo 1522 m. yra pirmųjų žinių apie bažnyčią Mintaujoje. 1561 m. lapkričio 28 d. paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris pasirašė pajungimo sutartį su Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu ir tapo Kuršo hercogystės pirmuoju hercogu, o pats miestas 1568 m. tapo hercogystės sostine. 1573 m. hercogas suteikė Mintaujai miesto teises.

Mintauja stipriai kentėjo lenkų – švedų karo metu nuo 1600 iki 1629 m. 1638 m. pradėjo valdyti hercogas Jakobas Ketleris.

1697 m. į Mintauja atvyko didelė rusų delegacija, kurios sudėtyje inkognito buvo Petras I. 1700 m. liepos 23 d. Mintaują užėmė švedų kariuomenė, o 1706 m. – Rusijos kariuomenė.

Buvo pasirašyta vedybų sutartis tarp hercogų Fridricho Vilhelmo ir Petro I pusbrolio dukters Annos Ivanovnos. Po vestuvių Peterburge, grįžtant į Mintaują hercogas mirė ir Anna Ivanovna atvyko į Mintaują kaip našlė. Kai 1730 m. Anna Ivanovna tapo Rusijos cariene, Kuržemes hercogu dvarininkai išrinko Annos favoritą Ernestą Johaną Bironą. Bironas padėjo pamatus Mintaujos pilies statybai senosios pilies vietoje. Architektu buvo parinktas italų architektas Bartolomeo Rastrelli. 1769 m. valdžia perduota hercogui Peteriui Bironui. 1775 m. hercogas įkūrė aukštąją mokyklą – Academia Petrina. 1764 m. Mintaujoje svečiavosi Kazanova, o 1779 m. – Kaliostro.

Jelgavos geležinkelio stotis XX a. pr.

1795 m. Kuržemės dvarininkų landtagas priėmė deklaraciją dėl prisijungimo prie Rusijos, hercogas atsisakė sosto ir Kuržemės hercogystė nustojo egzistavusi. Mintauja tapo Rusijos Kuržemės gubernijos centru. Nuo 1789 iki 1801 m. ir nuo 1805 iki 1807 m. Mintaujoje prabuvo iš Prancūzijos išvarytas karalius Liudvikas XVIII su dvaru. 1812 m. rusų-prancūzų karo metu Mintaują užėmė prancūzų kariuomenė.

1818 m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant Rusijos carui Aleksandrui I, Mintaujoje iškilmingai buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimas Kuržemėje.

Mintaujos gimnazija buvo viena iš nedaugelio tuometinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos aukštesniųjų mokyklų. Kražių gimnazija veikė tik 18171842 m. ir buvo perkelta į Kauną, 1853 m. atidaryta Šiaulių gimnazija nesutalpino visų norinčių, be to, čia buvo dėstoma rusų kalba, o Mintaujoje pagrindinė buvo vokiečių kalba. Todėl daugelis Lietuvos inteligentų savo mokslams pasirinkdavo būtent Mintaują. Be to, čia veikė ir nedidelė mergaičių gimnazija.

Mintaujoje virė ir kultūrinis gyvenimas. 1848 m. čia pastatytas pirmasis Latvijoje teatro spektaklis, 1868 m. prie Šv. Onos bažnyčios susikūrė choras „Ligo“, 1889 m. rugpjūčio 30 d. atidaryta speciali salė dainų šventėms, kurioje tilpo 4000 klausytojų ir 800 dainininkų. 1895 m. Mintaujoje vyko IV Latvijos dainų šventė, agronomo Janio Bisenieko iniciatyva pradėtos rengti žemės ūkio parodos. 1894 m. Liepojos-Romnų geležinkelis miestą sujungė su Mažeikiais.1895 m. Jelgavoje įvyko IV Visuotinė latvių dainų šventė, kol kas vienintelė, kuri įvyko už Rygos.

Mintaujos apylinkėse nuo seno gyveno nemažai lietuviais save laikiusių žiemgalių ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Dažnai tie persikėlimai buvo susiję su trukdymais dirbti gimtinėje dėl politinių priežasčių. XIX a. pabaigoje ketvirtadalį miesto gyventojų sudarė lietuviai, veikė kelios lietuvių draugijos, chorai. Todėl Mintauja buvo ir viena iš būsimųjų Lietuvos ir Latvijos garsių visuomenės veikėjų ir politikų kalvių.

Jelgavos turgaus aikštė

I pasaulinio karo metu Mintaują užėmė vokiečių kariuomenė. 1916 ir 1917 m. Jelgavoje svečiavosi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. 1918 m. kovo 15 d. vokiečiai deklaravo Kuržemės hercogystės atkūrimą. 1919 m. sausio 2 d. į Mintaują atvyko Latvijos Laikinoji vyriausybė, tačiau jau sausio 6 d. ji prsikėlė į Liepoją.

Iki 1919 m. kovo 18 d. miestas buvo bolševikų rankose, o 1919 m. birželio 21 d. į Mintaują atvyko Avalovas-Bermontas ir miestas tapo Vakarų Rusijos išlaisvinimo armijos pagrindine būstine. 1919 m. lapkričio 21 d. miestą išlaisvino Latvijos armija.

1926 m. Mintaujoje pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas, o 1939 m., po sudegusios Mintaujos pilies atstatymo, čia atidaryta Latvijos žemės ūkio akademija.

Antrojo pasaulinio karo metu per 1944 m. kovas miestas buvo labai stipriai nuniokotas. Pokario metais Jelgava buvo užstatyta neišraiškingu užstatymu. TSRS metais mieste veikė didelė mašinų gamybos įmonė – Rygos Autobusų Fabrikas (RAF), kuris gamino mikroautobusus.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Jelgavoje gimę:

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]