Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Gimė:	1893 m. kovo 10 d. Linkavičiai, Pakruojo valsčius
Mirė:	1993 m. gegužės 21 d. (100 metų) Vilniuje
Tėvas:	Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Motina:	Česlava Lukaševičiūtė
Sutuoktinis(-ė):	Ona Jablonskytė Elena Kurklietienė
Vaikai:	Alena Landsbergytė-Karazijienė Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis Vytautas Landsbergis
Veikla:	inžinierius architektas.

Architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio auditorija VGTU.

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893 m. kovo 10 d. Linkavičiai, Pakruojo valsčius – 1993 m. gegužės 21 d. Vilnius, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – inžinierius architektas.

Biografija

• 1893 m. kovo 10 d. gimė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir Česlavos Lukaševičiūtės (1860–1907) šeimoje.
• 1904 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą,
• 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės komunalinio ūkio ministras,
• 1944 m. pasitraukė į Vokietiją,
• 1949 m. persikėlė į Australiją,
• 1959 m. grįžo į Lietuvą.
• pirmoji žmona Ona Jablonskytė-Landsbergienė, kalbininko J. Jablonskio dukra.
• sūnūs Vytautas Landsbergis, muzikantas ir politikas bei Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, Australijos lietuvių spaudos ir radijo darbuotojas.
• antroji žmona – Elena Kurklietienė, rašytojos Elenos Kurklietytės motina.

Mokslas ir studijos

• 1899 m. – Ugonicevos pradinė mokykla,
• 1900–1904 m. – N. ir A. Medvednikovų gimnazija (Maskva),
• Realinė mokykla Vilniuje,
• 1913–1918 m. – Rygos gimnazija, Rygos politechnikos institutas, Architektūros fakultetas (Ryga),
• 1922 m. – Lietuvos universitetas, Technikos fakultetas (Kaunas),
• 1926 m. baigė Romos universitetą (Italija) (Regia Scuola Superiore di Architettura), Architektūros fakultetas.

Darbas ir užimamos pareigos

• 1919–1922 m. – Nepriklausomybės kovų savanoris (artilerijos kapitonas),
• 1926 m. – Susisiekimo ministerija, jaunesnysis inžinierius,
• 1927–1929 m. – Lietuvos universitetas, Architektūros katedra, jaunesnysis asistentas,
• 1929–1939 m. – privatūs projektai,
• 1939–1943 m. – Vilniaus miesto vyr. inžinierius ir architektas,
• 1941 birželio 24 d. – 1941 rugpjūčio 5 d. – Laikinosios vyriausybės narys, Komunalinio ūkio ministras,
• 1942–1944 m. – Vilniaus universitetas, dėstytojas,
• 1944 m. – lietuvių gimnazijos piešimo ir architektūros perspektyvos mokytojas (Eichštatas, Vokietija),
• 1946–1949 m. – UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration, Jungtinė tautų pagalbos ir atstatymo administracija) universitetas (Miunchenas, Vokietija), dėstytojas (docentas),
• 1949–1958 m. – Darbų ir statybos departamentas (Melburnas, Australija), architektas projektuotojas,
• 1952–1953 m. – Melburno lietuvių kultūros fondo pirmininkas (Melburnas, Australija),
• 1961–1966 m. – Paminklų konservavimo institutas, Kauno skyrius, architektas,
• 1961 m. – Miestų statybos projektavimo institutas, vyr. architektas,
• 1966–1968 m. – Techninis skyrius, vyr. specialistas,
• 1970–1984 m. – Paminklų konservavimo institutas (Vilnius), vyr. specialistas, architektas konsultantas.

Architektūriniai projektai ir sprendimai

• 1928 m. – Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (Kybartai),
• 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto akių ir ausų klinika (Kaunas),
• 1930–1931 m. – Valstybės teatras (Kaunas, dab. Kauno muzikinis teatras), – rekonstrukcija,
• 1930 m. – Marijampolės apskrities kalėjimas,
• 1930–1936 m. – Biržų gimnazija,
• 1930–1936 m. – Panevėžio gimnazija,
• 1932–1938 m. – Tyrimų laboratorija (Kaunas, dab. Kauno technologijos universitetas, Chemijos technologijos fakultetas),
• 1932 m. – Kūno kultūros rūmai (Kaunas),
• 1933 m. – Kauno apskrities savivaldybės rūmai (Kaunas),
• 1933 m. – niunciatas (Salomėjos Nėries g., Kaunas),
• 1933 m. – septynių aukštų gyv. namas (Maironio g. 13, Kaunas),
• 1934 m. – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Mažeikiai),
• 1934 m. – „Pienocentro“ rūmai (Kaunas, dab. KTU, Ekonomikos fakultetas),
• 1935–1940 m. – ligoninė (Panevėžys),
• 1935–1940 m. – ligoninė (Šiauliai),
• 1935–1940 m. – ligoninė (Švėkšna),
• 1936 m. – Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Šakiai),
• 1936 m. – Kūno kultūros rūmai (Klaipėda),
• 1936 m. – paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (Soldino miškas, Lenkija),
• 1938 m. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Kaunas), dabartinė Kauno apskrities viešoji biblioteka,
• 1955 m. – Australijos ambasados kompleksas (Niū Delis, Indija, su kitais),
• 1956 m. – Australijos sandraugos biuras (Melburnas, Australija) (su kitais),
• 1956 m. – ligoninės kompleksas (Port Morsbis, Naujoji Gvinėja) (su kitais),
• 1956 m. – Mokesčių rūmai (Brisbenas, Australija, su kitais),
• 1957 m. – miesto centro kinų kvartalas (Melburnas, Australija), – užstatymas (su kitais),
• 1958 m. – Nacionalinis parkas (Hobartas, Tasmanija),
• 1959 m. – „Burhart Hurle“ bendrovės guolių įmonė (Melburnas, Australija),
• 1961 m. – senamiesčio kvartalas (Nr. 61, Vilnius), – regeneracijos projektas (su Vytautu Dvariškiu, Vytautu Parčiausku),
• 1973 m. – Taujėnų architektūros ansamblis, – rūmų ir parko rekonstrukcija (neįgyvendinta),
• 1975 m. – Vilniaus Žemutinės pilies senasis arsenalas (dab. Taikomosios dailės muziejus), – rekonstrukcija (su kitais),
• Prieglaudos namai (Marijampolė, dab. muzikos mokykla).

Moksliniai laipsniai ir apdovanojimai

• 1937 m. – Garbės diplomas tarptautinėje parodoje (Paryžius) už Pienocentro“ rūmų architektūrą,
• 1947 m. – UNRRA universitetas (Miunchenas, Vokietija), docentas,
• 1973 m. – nusipelnęs architektas.

Publikacijos

Paskelbti straipsniai urbanistikos, architektūros ir gamtos apsaugos temomis.