Henriko Latvio kronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Henriko Latvio senoji Livonijos Kronika (lot. Chronicon Livonicum vetus), parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livoniją iki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visą Estiją.

„Livonijos kronika“, parašyta lotynų kalba, aprašo kaip ordinas ir vyskupai užkariauja lyvių, latgalių, sėlių žemes, daug vietos skiriama kovoms su estais ir jų užkariavimui. Kronikoje minimos ir ordino kovos su žiemgaliais, rusų kunigaikščiais, lietuviais, bei veržimasis į jų žemes.

Kronikoje dažnai šališkai stengiamasi nutylėti apie vokiečių pralaimėjimus ir nuostolius, išpučiamos ordino pergalės. Kronika stengiasi pirmiausia akcentuoti vyskupo Alberto veiklą ir nuopelnus krikštijant estus ir baltus, juo labiau, kad ji ir parašyta vyskupo užsakymu.

Šią kroniką papildo iš dalies tuos pačius įvykius aprašanti Eiliuotoji Livonijos kronika.