Tirkšliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Tirkšliai
Tirk6liai, 2006-08-05.JPG
Miestelio panorama
TirksliaiCOA.jpg

Tirkšliai
Koordinatės 56°15′50″N 22°18′22″E / 56.264°N 22.306°E / 56.264; 22.306 (Tirkšliai)Koordinatės: 56°15′50″N 22°18′22″E / 56.264°N 22.306°E / 56.264; 22.306 (Tirkšliai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija Tirkšlių seniūnija
Gyventojų skaičius 1 626 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: TirkšliaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Tirkšliaĩ
Kilmininkas: Tirkšlių̃
Naudininkas: Tirkšliáms
Galininkas: Tìrkšlius
Įnagininkas: Tirkšliaĩs
Vietininkas: Tirkšliuosè

Tirkšliai – miestelis Mažeikių rajone, šalia kelio  164  MažeikiaiPlungėTauragė , prie Viešetės upelio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Miestelyje stovi Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1939 m.), yra Tirkšlių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89031). Miestelio centre stovi 5 širdžių koplytstulpis, o prie miestelio – Tirkšlių pušynas. Yra kapinės (su koplyčia).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjama, kad Tirkšlių miestelis įsikūręs XVI a. pradžioje. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad 1569 m. miestelis buvo gerokai išaugęs. Tų metų išlikusiame inventoriuje aprašyta Tirkšlių miestelio sklypai, žemės ribos, gyventojai, turgavietė, alinės su nuomos mokesčio dydžiu. 1605 m. į Tirkšlius atvykęs karaliaus revizorius E. Ilgovskis vėl surašė inventorių. Tada Tirkšlių valdai priklausė daugiau kaip 150 valakų. 1667 m. Tirkšlių seniūnu buvo Jeronimas Važinskas. Nuo XVII a. pradžios minima Tirkšlių bažnyčia.

XVII a. pradžioje Tirkšlių apylinkėse dar buvo daug prietarų. 1630 m. birželio 12 d. už „raganavimą” sudeginta Regina Kosciukienė. Kiek vėliau čia sudegintos dar dvi raganos.

Tirkšliai (Tyrxelle) pavaizduoti 1706 m. Frederik’o de Wit-Pieter’io Mortier’o Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Tirkšliai labai nukentėjo Šiaurės karo metu ir per 1710 m. maro epidemiją. 1721 m. inventoriuje surašyti miestelio gyventojai, aprašyta Tirkšlių dvaro rūmai ūkiniai pastatai, bravoras, tvenkiniai, žemė su dvarui priklausančių kaimų baudžiauninkais. Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, veikė atskiras Antano Mitkevičiaus vadovaujamas maždaug 40 sukilėlių būrys, sugebėjęs užimti Tirkšlius, bet vėliau susidūręs su gausesne ir geriau ginkluota rusų kariuomene ir mūšį pralaimėjęs. Dalis sukilėlių pasitraukė į miškus ir bandė tęsti kovą, tačiau nesėkmingai. Po sukilimo žymesni sukilimo dalyviai buvo ištremti į Sibirą arba nužudyti.

1853 m. Tirkšliuose veikė parapinė pradžios mokykla su 32 mokiniais. Po 1863 m. sukilimo 1867 m. įsteigta rusiška mokykla, kuri buvo viena iš seniausių krašte. Mokykla iškilmingai atidaryta 1867 m. vasario 5 d. Iš pradžių joje buvo 25, vėliau – 50 mokinių. 1909 m. šioje mokykloje pradėjo dirbti ir lietuvis mokytojas. 1905 m. revoliucijos metu Tirkšlių sukilėliai sudaužė degtinės monopolio parduotuvę ir platino atsišaukimus prieš caro valdžią. Buvo suimtas mokytojas Stančiukas ir keli kiti aktyvūs sukilimo dalyviai.

XX a. pradžioje Tirkšliuose buvo 7 alinės, žydo laikoma krautuvė, valsčiaus raštinė, nebuvo nei gydytojo, nei vaistinės. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1919 m. kovo 2 d. prie Tirkšlių lietuviai savanoriai sumušė Raudonosios armijos 39 pulką. 1923 m. miestelyje buvo 138 ūkiai ir 791 gyventojas. Tarpukario metais Tirkšliuose veikė pradžios mokykla, girininkijos įstaiga, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, kelios krautuvės, kooperatyvas, vaistinė, malūnas su elektros tiekimu miesteliui, kelios amatų verslo įmonės, šaulių skaitykla (nuo 1926 m.), valstybinė biblioteka (nuo 1936 m). Nuo 1925 m. iki 1931 m. veikė ūkininkų sąjungos kredito bankelis. 1924 m. kovo 15 d. įkurta žemės ūkio draugija „Agrikultūra”.

Sovietmečiu miestelis buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, 1978 m. gavusi I-ojo laipsnio diplomą SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodoje. 2004 m. patvirtintas Tirkšlių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Tirkšlių valsčiaus centras  ?
19191950 m. Mažeikių apskritis
1950–1995 m. Tirkšlių apylinkės centras Mažeikių rajonas
nuo 1995 m. Tirkšlių seniūnijos centras Mažeikių rajono savivaldybė


Įžymybės[taisyti | redaguoti kodą]

Penkių širdžių koplytstulpis
Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius

Kristaus Karaliaus bažnyčia yra plytų mūro, neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. 1612 m. Tirkšlių bažnyčiai dovanota žemės. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1936 m. bažnyčia sudegė. 19371939 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statyba rūpinosi kunigas Antanas Kiela (1899–1983). Klebonas Bronislovas Burneikis (1923–1991) pastatė kleboniją.

Penkių širdžių koplytstulpis pastatytas XVII a. pabaigoje. Koplytsulpis baltas, mūrinis, apie 5 m aukščio, pasibaigia geležiniu kryžiumi. Pastogę laiko keturi mūriniai stulpeliai. Koplytstulpio šonuose yra po penkias įdubusias raudonai dažytas širdis. Apie koplytstulpio atsiradimą yra daug padavimų. Viename jų teigiama, kad koplytstulpį pastačiusi Važinskienė savo sūnaus, kurį pakorė švedai, atminimui, 1667 m. Kitame padavime menama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Švedai atvykę į Tirkšlius ir pradėję Važinskio ieškoti. Juos pamačiusi Važinskienė su 4 vaikais pasislėpusi viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet nieko neradę. Sugavę sargą (tarną), klausinėję, kur yra dvarininkas ir jo šeima. Tačiau sargas neišdavęs ir slėptuvės neparodęs. Įpykę švedai nuvedę sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudę. Sugrįžęs namo, Važinskis atradęs visus šeimos narius. Ištikimajam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su 5 raudonomis širdimis. Kitais duomenimis, koplytstulpis pastatytas 1867 m. atminti 5 žuvusius 1863 m. sukilėlius.

Apie 1780 m. į Tirkšlių pušyną gyventi atsikėlęs Tadeušas Drazdauskas. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskas pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835“, kitoje – „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.“

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2001 m.
1885 m.*[3] 1901 m.*[2] 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1982 m.[4] 1987 m.[5] 2001 m.sur.
716 1 290 780 1 474 1 464 1 478 1 626
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Тыркшли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 34 (67) : Трумп — Углеродистый кальций. С.-Петербургъ, 1901., 267 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Тыркшле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 288 psl. (rus.)
  4. Tirkšliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 321 psl.
  5. Tirkšliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 320 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tirkšliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 366 psl.
  • Taip šneka tirkšliškiai: šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais / Aleksas Girdenis. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. – 331 p. – ISBN 5-420-01374-6
  • Tirkšlių legendos / Jonas Laurinavičius. – Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas „Gija“, 2005. – 15 p. – ISBN 9955-565-19-5

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Bugeniai – 10 km
Geidžiai – 5 km
MAŽEIKIAI – 7 km Blank-50px.png
ŽEMALĖ – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lėteniai – 3 km
Šerkšnėnai – 7 km BALĖNOS – 8 km
NEVARĖNAI – 19 km
UŽLIEKNĖ – 7 km
VIEKŠNIAI – 14 km