Leckava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Leckava
Leckava1.JPG
Leckavosherbas.PNG

Leckava
Koordinatės 56°23′38″N 22°14′20″E / 56.394°N 22.239°E / 56.394; 22.239 (Leckava)Koordinatės: 56°23′38″N 22°14′20″E / 56.394°N 22.239°E / 56.394; 22.239 (Leckava)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija Reivyčių seniūnija
Gyventojų skaičius 235 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LeckavaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Leckavà
Kilmininkas: Leckãvos
Naudininkas: Leckãvai
Galininkas: Leckãvą
Įnagininkas: Leckavà
Vietininkas: Leckãvoje

Leckava – miestelis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, Lietuvos-Latvijos pasienyje. Seniūnaitijos, parapijos centras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelis įsikūręs Ventos dešiniajame krante, šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis, ja eina siena su Latvija, į ją šalia miestelio įteka Ašva.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Tulnikiai – 6 km
MAŽEIKIAI – 12 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Leckavos dviaukštė koplytėlė

Prie miestelio, 1 km į pietvakarius yra Mantvydų piliakalnis, kuriame, spėjama, stovėjo kuršių pilis, į šiaurės rytus – I tūkstantmečio – XIII a. Leckavos piliakalnis, į vakarus – Griežės piliakalnis. Aptiktas kapinynas.

1622 m. Griežėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1630 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis pastatydino medinę katalikų Leckavos bažnyčią. Vietovę ir bažnyčią gyventojai pavadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė, tada dvarininkas pastatė kitą, didesnę, bet ir ši 1783 m. sudegė.

Leckava pirmą kartą įvardyta miesteliu 1658 m. 1785 m. Adomas Gurskis pastatė naują bažnyčia. Leckavos dvaro darbininkai 1862 m. gruodžio mėn. pasipriešino rekrūtų ėmimui, 1863 m. sukilimo metu vietos gyventojai aršiai kovojo prieš caro kariuomenę.

XX a. pradžioje miestelis garsėjo Jokūbinių mugėmis. 1907 m. įkurta pradžios mokykla, dab. Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos skyrius. Po I pasaulinio karo miestelį ne kartą niokojo bolševikai ir bermontininkai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis ir bažnyčia vėl sudegė. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. prie Mažeikių nužudyta 11 miestelio žydų šeimų. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 9 Leckavos gyventojus. [3]

Po karo parapijiečiams ilgai neleista statyti bažnyčios senoje vietoje, todėl 1955 m., daugiausia grįžusių tremtinių lėšomis, kaime pastatyta laikina, o 1958 m. Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia suręsta senoje vietoje, miestelyje.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas. 2008 m. patvirtintas Leckavos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1918 m. Mažeikių valsčius Mažeikių apskritis
1919192? m. Leckavos valsčiaus centras
192?1950 m. Mažeikių valsčius
19501963 m. Leckavos apylinkės centras Mažeikių rajonas
19631995 m. Reivyčių apylinkė
1995 Reivyčių seniūnija Mažeikių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

XVII a. 1-ojoje pusėje vietos katalikybę skatino Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis. Todėl vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu (pridedant slavišką priesagą -ava).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2006 m.
1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m.
381 1 187 425 181 273 253 248 216 235 238
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Лацково. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 17 psl. (rus.)
  3. Algimantas Miškinis. Leckava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 659 psl.
  4. Leckava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 310 psl.
  5. Algimantas Miškinis ir kt. Leckava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 500 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]