Vilkaviškis

Vilkaviškis

Vilkaviškio centrinė J. Basanavičiaus aikštė

Vilkaviškis 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Vilkaviškis)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Vilkaviškio rajono savivaldybė

Meras	Algirdas Bagušinskas

Plotas	7,53 km²
Altitudė	73 m

Pašto kodas	LT-70001
Tinklalapis	Vilkaviskis.lt
Vikiteka	Vilkaviškis

Šablonas:Vietovardis2

rus. Волковышки^[1]

Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės. Vilkaviškio rajono savivaldybės centras, Vilkaviškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos, vadinamos Šeimenos seniūnija, centras. Vakaruose už miesto telkšo Paežerių ežeras.

Vilkaviškis randasi tarp Šeimenos ir Vilkaujos upių santakos. Mieste yra Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra (pastatyta 1881 m. prie vietos, kur Šeimenon įteka Vilkauja), Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia, krašto muziejus, kultūros centras, paštas (LT-70001), savivaldybė, rajono ligoninė.

Istorija

Iki viduramžių pabaigos miesto apylinkės įėjo į jotvingių genties gyvenamos teritorijos ribas. Gyvenvietė kaip Prienų (Birštono) girios kaimelis XVI a. pradžioje įsikūrė prie Kauno-Prūsijos kelio. 1545 m. karalienė Bona Sforza skyrė stataus miško dalį žydų sinagogai statyti, o 1561 m. karalienė viename rašte minėdama Paširvinčio (Alvito) parapijos ribas, pamini ir Vilkaviškį. Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. jame pastatydino pirmąją Vilkaviškio bažnyčią. 1660 m. Jonas Kazimieras suteikė Magdeburgo teises. 1623 m. balandžio 20 d. Zigmanto III Vazos konfirmacinėje privilegijoje sakoma, kad Vilkaviškio bažnyčią pastatė LDK raštininkas, Prienų ir Birštono valdytojas, Birštono girios administratorius Steponas Pacas su žmona Ona Rudaminaite netoli Prūsijos sienos prie kaimelio vardu Vilkaviškis, kad plistų katalikų tikėjimas, nes ten dar buvo laikomasi pagoniškų papročių. Bažnyčios išlaikymui valdovas paskyrė Šelmų (Szelmy) kaimą su 10 valakų žemės, taip pat Mekšrinio ežerą, patvirtino sklypus bažnyčiai ir klebonijai, taip pat kasmet po 6 grašius iš kiekvienos sodybos. 1791 m. gruodžio 9 d. Stanislovas Augustas atnaujino miesto teises ir patvirtino herbą. 1812 m. birželio 21 d. Vilkaviškį užėmė Napoleono armija, birželio 21 d. Napoleonas Vilkaviškyje paskelbė atsišaukimą, kuriame pirmą kartą Rusiją pavadino priešu, t. y. faktiškai paskelbė karą (B. Dundulis).

Pavadinimo kilmė

Kalbininkas Aleksandras Vanagas spėjo, kad „miesto vardas yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis“.

Seniūnijos perleidimas

1633 m. birželio 18 d. Vladislovas IV leido Steponui Pacui perleisti Vilkaviškio seniūniją sūnui Kristupui (nors tada turėjo 12 metų). 1655 m. spalio 13 d. Vilkaviškio girininkiją iš Magnuso de la Gardie gavo amžinai Jonas Mieženskis (Mierzenski), Jonušo ir Boguslavo Radvilų šalininkas.

Tuo tarpu Kristupas Pacas buvo Jono Kazimiero šalininkas. 1656 m. rugpjūčio 16 d. tapo pakancleriu, 1658 m. kovo 2 d. kancleriu, buvo vienas iš taikos traktato, Olivoje pasirašyto su švedais 1660 m. gegužės 3 d., kūrėjų. Galimas daiktas, kad pasibaigus karui su švedais, norėdamas greičiau atkurti po karo sunykusį miestelį, Kristupas Pacas 1660 m. iš valdovo Jono Kazimiero išrūpino Magdeburgo teisių privilegiją.

1674 m. Vilkaviškio administratoriumi tapo Steponas Pranciškus Medekša. 1680 m. spalio 14 d. S. P. Medekša buvo įvestas į 4 namus Vilkaviškyje, pirktus iš įvairių asmenų. 1684 m. sausio 17 d. Vilkaviškio magistratas sutiko nesikišti į S. P. Medekšos sklypą Virbalio gatvėje. 1685 m. sausio 11 d. Jonas III Sobieskis, tarpininkaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir Vilkaviškio seniūnui Kristupui Pacui, patvirtino 4 namus su sklypais Kauno žemės teismo pateisėjui S. P. Medekšai ir juos išlaisvino nuo kariuomenės apsistojimo. Juose jam buvo leista laikyti neapmokestinamas smukles ir bravorus, statyboms ir kurui naudotis Vilkaviškio giria.

Tą pačią dieną tuometinio Vilkaviškio seniūnijos administratoriaus bei valdovo stalo dvaro Alytaus viceekonomo S. P. Medekšos buvo surašyti ir valsčiaus nuostatai, kuriuos jau po seniūno K. Paco mirties, 1685 m. vasario 14 d. patvirtino Jonas III Sobieskis. Deja, patys nuostatai į Lietuvos Metriką neįrašyti, yra tik tų nuostatų patvirtinimas. S. P. Medekšai buvo išduoti 4 išrašai, kurie netrukus, 1686 m. sausio 22 d., buvo įrašyti į Kauno žemės teismo knygas.

Žydai

1679 m. balandžio 7 d. Jonas III Sobieskis, Ponų Tarybai tarpininkaujant ir Vilkaviškio žydų vardu prašant atstovams Markui Hercikovičiui ir Bernotui Jakubovičiui, žydams išdavė privilegiją, kurioje sakoma, kad naujai apgyvendinamame (vadinasi, Vilkaviškiui neseniai buvo suteiktos miesto teisės) Kauno pavieto Vilkaviškio mieste, įkurtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco jo tuo metu valdomoje Vilkaviškio seniūnijoje, yra apsigyvenę nemažai žydų, kurie vadovaujasi 1645 m. gruodžio 31 d. Vladislovo IV privilegija visiems LDK žydams bei Jono Kazimiero 1648 m. vasario 17 d. karūnavimo seime patvirtinta privilegija.

XIX–XX a.

XIX a. – XX a. aikštė – miesto turgus, buvo juostas gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) gyvenamųjų namų, parduotuvių, šventyklų, netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų. 1861 m. nutiestas geležinkelis Kaunas–Virbalis. XIX a. Vilkaviškyje kasmet vykdavo 5 dideli prekymečiai.

1932 m. Vilkaviškiui suteiktos II eilės miesto, 1935 m. – I eilės miesto teisės.

II pasaulinis karas

1940 m. birželio 15 d. okupavę Lietuvą, rusai Vilkaviškyje nacionalizavo privačias ligonines, fabrikėlius, dirbtuves, knygynus ir kitas įmones. Likviduotas Vilkaviškio dvaras. Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas rusų kariuomenės. 1941 m. birželio 13–15 d. gyvuliniuose vagonuose iš Vilkaviškio apskrities į Sibirą buvo išvežta 569 žmonės.

1941 m. birželio 22 d. 7 valandą ryte vokiečių kariuomenės lėktuvai bombardavo miestą. Apie 11 val. mieste pasirodė pirmieji vokiečių kariai. Jie užėmė įstaigas, į nelaisvę paėmė visus uniformuotus tarnautojus. 1944 m., traukiantis vokiečiams, Vilkaviškyje vyko aršūs mūšiai. Liepos 31 d. į miestą ėmė veržtis tarybiniai tankai. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, galiausiai rugpjūčio 2 d. į Vilkaviškį įžengė 3-ojo Baltarusijos fronto kariuomenė.

Karas kraupiai nusiaubė Vilkaviškį. Mieste tvyrojo ištisi griuvėsiai. Jeigu iki karo mieste buvo 800 namų, 1944 metais liko tik 48 nenukentėję pastatai. Per pokario trėmimus iš apskrities (vėliau rajono) į tremtį buvo išvežta: 1948 m. – 1205, 1949 m. – 613, 1951 m. – 463 gyventojai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyti siuvimo, konservų fabrikai, „Pasagos“ metalo dirbinių gamykla.

1996 m. patvirtintas dabartinis Vilkaviškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. pabaiga	Vilkaviškio valsčiaus centras
XVIII a. pabaiga		Kalvarijos apskritis
1867–1950 m.		Vilkaviškio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šeimenos apylinkės centras	Vilkaviškio rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šeimenos apylinkės centras	Vilkaviškio rajono centras
1995–	Vilkaviškio miesto seniūnija ir Šeimenos seniūnijos centras	Vilkaviškio rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskritis

Architektūra ir kultūra

Paminklas Jonui Basanavičiui pastatytas centrinėje Vilkaviškio aikštėje 1996 m. Skulptorius – Antanas Žukauskas, architektas – Vytautas Balčiūnas. Dailės kritikų paminklas įvertintas kaip vienas labiausiai pavykusių šio dešimtmečio paminklinių darbų mūsų šalyje. Prieš žiūrovų akis iškyla didinga sėdinčio kėdėje partiarcho figūra. Toks sumanymas skulptoriui kilęs iš karto. A. Žukauskas pats važiavo į Ukrainą, ten viename karjere išsirinko granito luitą. Skulptorius sąmoningai nenaudojo kitų medžiagų, jis norėjo, kad dr. J. Basanavičiaus figūra iškiltų iš vientisos substancijos ir būtų vienspalvė. Poliruotas granitas tarsi skleidžia šilumą, jį norisi liesti rankomis, patrauklus jo tvirtumas ir spindesys. Pamėgta J. Basanavičiaus poza sėdėti užmetus koją ant kojos skulptoriui pasirodė patraukli ir įspūdinga. Patriarchą jis pasodino į maždaug tarpukario aukštą krėslą. Kad figūros siluetas nebūtų nuobodus, padarė matomą tik vieną krėslo atlošo šoną, todėl kompozicijoje atsirado tam tikra formų asimetrija, kuria pabrėžia palto klostės ir lazda. Skulptorius sąmoningai siekė padaryti kompoziciją dinamiškesnę, gyvesnę. Ypač svarbu, kad pavyko perteikti mąslų ir valingą patriarcho žvilgsnį. Ši skulptūra gerai dera su peizažu ir architektūrine aplinka. Žiūrovas artėja prie monumento vos vos aukštyn kylančia erdvia aikšte. Skulptūros pjedestalas žemas, ir prie jos priėjuso žmogaus nepribloškia nei paminklo mastelis, nei kompozicija.
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra;
Vilkaviškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia;
V. Kudirkos paminklas pastatytas S.Nėries gatvėje, šalia savivaldybės rūmų. Pastatytas 1998 m. Skulptorius tas pats, kaip ir Basanavičiaus paminklo – A. Žukauskas. Paminklas buvo pastatytas V.Kudirkos 100-tosioms mirties metinėms paminėti.

Viešbučiai ir kempingai

„Širvintos“ viešbutis – J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis
„Pušelė“, kempingas – Žirgėnų k., Vištyčio sen.
„Viktorija“, kempingas – Čižiškių k., Vištyčio sen.

Kavinės ir restoranai

Kavinė „Pegasas“
Kavinė-picerija „Pijo Disko Baras“
Kavinė „Arka“
Kavinė „Du gaideliai“
Kavinė „Kapčius“
Kavinė „Bingo“

Pramogos

Boulingas, biliardas – UAB „Gintrėja“, „Topolio boulingas“

Kolektyvai

Folkloro ansamblis „Sudūviai“
Folkloro ansamblis „Lankupa“
Liaudiška kapela „Vingis”
Moterų vokalinis ansamblis „Svaja“
Lengvosios muzikos ansamblis „Gama“
Pop grupė „Karklinukės“
Mišrus kamerinis choras „Uosija”
Satyros ir humoro grupė „Dagys”
Satyros ir humoro grupė „Dagiukai”
Suagusiųjų sportinių šokių kolektyvas „Juventa”
Liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija”
VJC popchoras „Abėcėlė“

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1798 m. ir 2001 m.

1798 m.

1800 m.

1820 m.

1827 m.

1857 m.

1892 m.*^[1]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

2 077

1 804

2 563

2 889

5 503

7 307

5 788

7 263

1931 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[2]

1976 m.^[3]^[4]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

7 571

8 733

5 100

8 452

11 300

11 836

13 829

13 283

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Prieaugis

Natūralaus gyventojų prieaugio raida tarp 2002 m. ir 2009 m.
	2002 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Gimė	127	58	54	182
Mirė	133	97	73	231
Prieaugis	-6	-39	-19	-49

Migruojančių žmonių prieaugio raida tarp 2002 m. ir 2009 m.
	2002 m.	2008 m.	2009 m.
Atvažiavo	165	116	403
Išvažiavo	194	147	464
Prieaugis	-29	-31	-61

Žymūs žmonės

Jonas Basanavičius, lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, laisvamanis.
Kostas Kubilinskas, poetas
Salomėja Nėris (1904–1945), lietuvių poetė, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje.
Vincas Kudirka (1858–1899), gydytojas; lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas" redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškyje, Vienybės g. 52, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškyje, Vienybės g. 1, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
Vilkaviškio pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškio raj. Vilkaviškyje, J. Basanavičiaus g. 17, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
Vilkaviškio pradinė mokykla

Yra 3 vaikų lopšeliai, darželiai.
3 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos
- Vilkaviškio muzikos mokykla
- Vilkaviškio rajono sporto mokykla
- Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras
Vilkaviškio viešoji biblioteka.

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis tik 5,9 proc. Vilkaviškio r. savivaldybės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tai yra mažiau nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje (7,4 proc.) ir 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (13,3 proc.). Didelė savivaldybės gyventojų dalis (28,1 proc.) turi tik pradinį išsilavinimą, tai gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje (25,9 proc.) ar Lietuvoje (21,9 proc.).

Miestų partnerystė

Sportas

Sporto klubai:

Dviračių sportas „Aira“ – Vilkaviškio miesto dviračių sportas klubas.
Ritinys „Atžala“ – Vilkaviškio miesto vaikų sporto klubas
Futbolas, lengvoji atletika, krepšinis „Aušra“ – Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos sporto klubas
Lengvoji atletika Vilkaviškio miesto lengvosios atletikos sporto klubas
Laisvosios imtynės „Ravyras“ – Vilkaviškio miesto dvikovinių sporto šakų klubas
Stalo tenisas „Sūdavija“ – Vilkaviškio miesto futbolo ir stalo teniso klubas
Futbolas, lengvoji atletika, krepšinis „Sūduva“ – Vilkaviškio S. Nėries vidurinės mokyklos sporto klubas
Šachmatai „Širvinta“ – Vilkaviškio miesto šachmatų klubas
Vilkaviškio miesto tinklinio klubas
Automobilių sportas „Vilkaviškio greitis“ – automobilių sporto klubas
Ritinys „Žiedas“ – Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas
Sportinė žūklė Vilkaviškio sportinės žūklės klubas

Futbolas

Susisiekimas

Vilkaviškis turi dvi stotis:

Geležinkelio stotis – Didžiųjų Šelvių k., Vilkaviškis
Autobusų stotis – Vytauto g. 103, Vilkaviškis

Keliai

Vilkaviškio pagrindiniai keliai yra 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai į šiaurės vakarus, 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis į šiaurės rytus, 185 Vilkaviškis–Gražiškiai į pietvakarius, taip pat tą kelią kerta magistralinis kelias A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas arba dar jis svarbus tuo, kad yra dalis europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas (jo ilgis 1230 km).

Alytus – 84 km
Kaunas – 73 km
Klaipėda – 224 km
Marijampolė – 23 km
Mažeikiai – 259 km
Palanga – 240 km
Panevėžys – 178 km
Šiauliai – 190 km
Tauragė – 114 km
Telšiai – 211 km
Utena – 209 km
Vilnius – 161 km

Geležinkelis

Smulki geležinkelio stotis, aptarnaujanti už keturių kilometrų esantį Vilkaviškio miestą. Stotyje po penkis kartus į dieną sustoja keleiviniai traukiniai, važiuojantys maršrutais Kaunas – Kazlų Rūda – Kybartai ir Kybartai – Kazlų Rūda – Kaunas.

**Geležinkelio ruožas**
Alvitas Vilkaviškis Alksnėnai

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 Волковышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7 (13) : Волапюк — Выговские. С.-Петербургъ, 1892., 39 psl. (rus.)
↑ Vilkaviškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 756 psl.
↑ Vilkaviškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 251 psl.
↑ Vilkaviškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 522

Nuorodos

Vilkaviškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 363 psl.
Vilkaviškio rajono savivaldybės svetainė
Vilkaviškio istorija
Istorija iki XIX a. vidurio
Vilkaviškio kultūros centras
Vilkaviškio senoji istorija (angl.)

Vikižodynas

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Волковышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7 (13) : Волапюк — Выговские. С.-Петербургъ, 1892., 39 psl. (rus.)

[MLTE-2] Vilkaviškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 756 psl.

[LTE-3] Vilkaviškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 251 psl.

[TLE-4] Vilkaviškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 522

[1]

[2]

[3]

[4]