Spindesys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Spindesys (angl. apparent brightness) – šviesulio skleidžiamos spinduliuotės stebėjimo vietoje sukeliamas apšviestumas spinduliams statmenoje plokštumoje. Kitais žodžiais sakant, tai yra energijos srautas, krintantis į vienetinį paviršiaus plotą, statmeną to srauto sklidimo krypčiai (fizikoje jo matavimo vienetas yra W/m²). Astronomijoje jo matavimo vienetas yra ryškis arba dar naudojamas naujadaras magnitudė. Spindesys gali būti matuojamas kokiame nors siaurame bangų intervale (pvz., per kokį nors fotometrinės sistemos filtrą) – tai vadinamasis heterochromatinis spindesys arba visame elektromagnetinių bangų diapazone – vadinamasis bolometrinis spindesys.

Regimasis ryškis[1] (angl. apparent magnitude), paprastai žymimas m, yra stebimos iš Žemės žvaigždės, planetos ar kito dangaus objekto bedimensis spindesio matas. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo šviesio), bet ir nuo to, kokiame atstume nuo stebėtojo jis yra (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Terminas absoliutinis ryškis reiškia objekto spindesį, kai jis yra 10 pc atstumu nuo stebėtojo. Plika akimi galime matyti objektus iki šešto ryškio.

Žvaigždinių ryškių skalė[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės graikų astronomas Hiparchas (gyvenęs antrame amžiuje prieš mūsų erą) suskirstė visas danguje naktį regimas žvaigždes į šešis ryškius. Ryškiausias jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis, silpniausias – šeštojo.

1856 m. Pogsonas formalizavo žvaigždinių ryškių skalę. Ryškis gali būti apskaičiuojamas:

m = -2,5 \mathrm{lg} I + C, kur

I – šviesos srautas C – konstanta.

Astronominė ryškių skalė yra logaritminė, nes pojūtis (išgyvenimo intensyvumas) yra proporcingas stimulo (dirginimo) intensyvumo logaritmui (Vėberio-Fechnerio dėsnis). Be to, kadangi Hiparchas nusprendė, kad ryškis tuo mažesnis, kuo žvaigždė ryškesnė, formulėje naudojamas minuso ženklas.

Praktikoje naudingos dvi taisyklės:

  1. Šviesos srauto sumažėjimas 100 kartų atitinka ryškio sumažėjimui 5 vienetais.
  2. Ryškio sumažėjimas vienu vienetu reiškia šviesos srauto sumažėjimą 10^{2/5}=2,512 kartų.
Kai kurių objektų regimieji ryškiai
Objektas m
Saulė −26,7
Mėnulis (pilnaties metu) −12,6
Venera (maksimume) −4,4
Sirijus (ryškiausia žvaigždė) −1,6
Andromedos ūkas +3,4
Silpniausios matomos žvaigždės +6,0
Kentauro Proksima +11,1
Ryškiausias kvazaras +12,6
Silpniausias objektas, stebimas
su 8 metrų teleskopu nuo Žemės
+27
Silpniausias objektas, stebimas
Hablo kosminiu teleskopu
+30

Tai, žinoma, yra orientacinės vertės, nes realiai jos priklauso dar ir nuo stebėjimo sąlygų (tarkim oro užterštumo ir pan.)

Pastabos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kartais šis terminas naudojamas kaip spindesio sinonimas, kartais kaip matavimo vieneto, todėl tai retkarčiais gali sukelti painiavą skaitant astronomines knygas ar straipsnius