Peizažas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Narni tiltas“, aut. Jean-Baptiste-Camille Corot, 1826 m.

Peizažas (pranc. Paysage) – tapybos, grafikos arba meninės fotografijos kūrinys, kuriame vaizduojamas natūralus arba žmogaus sukurtas kraštovaizdis – kalnai, miškai, miestai ir kaimai. Peizažas dažniausiai kuriamas iš natūros arba išgalvojamas. Peizažo funkcija yra atvaizduoti ir įamžinti gamtos vaizdą. Dažniausiai peizaže vaizduojamas platus vaizdas, kurio komponentai sujungti į nuoseklią kompoziciją. Beveik visada peizaže vaizduojama žemė ar vanduo ir dangus. Oro sąlygos neretai vaidina svarbų vaidmenį peizažo kompozicijoje. Peizažas dažnai būna figūrinių kompozicijų fonas.


Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Amaldus Nielsen, „Vakaras Frydrichstade“ (1909 m.) – marinistinio peizažo pavyzdys
Camille Pissarro, „Operos alėja“ (1898 m.) – urbanistinis peizažas

Peizažas dažniausiai skirstomas į:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Peizažas su Odisėjos scena, nutapytas Romoje, apie 60-40 m. pr. m. e.

Grynojo peizažo formų randama dar Mino civilizacijos freskose, kurios nutapytos apie 1500 m. pr. m. e. bei tradicinėje kinų tapyboje tušu. Kraštovaizdžio fragmentų perteikimo motyvų galima rasti ir Senovės Egipte, Mesopotamijoje ir antikinėje Europoje (Senovės Graikijoje).

Peisažinė tapyba pradėjo klestėti XVII a. Nyderlandų mene, jos atstovai buvo Jakobas van Reisdalis (1628–1682) ir Meindertas Hobema (1638–1709).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kas, kada, kodėl? Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, 274 p.


Commons-logo.svg Vikiteka: Peizažas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka