Narimantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Narimantas
Narymunt.PNG
Gediminaičiai
Gimė: apie 1277
Mirė: 1348 m. vasario 2 d. (~71 metai)
Tėvas: Gediminas
Sutuoktinis(-ė): Ona-Elžbieta Vasilkovna
Vaikai:

Aleksandras Narimantaitis
Jurgis Narimantaitis
Mikalojus Narimantaitis
Patrikas Narimantaitis
Simonas Narimantaitis

Karelijos kunigaikštis
Valdė: 1333-1348
Polocko kunigaikštis
Valdė: apie 1338 m.
Pirmtakas: Vainius
Įpėdinis: Andrius Algirdaitis
Kiti titulai
Pinsko kunigaikštis
Valdė: 1340-1348 m.
Pirmtakas: Gediminas
Įpėdinis: Mikalojus Narimantaitis

Narimantas (stačiatikių krikšto vardas Glebas, g. apie 1300 m. – 1348 m. vasario 2 d.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas.

Broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Mantvydas, Karijotas, Liubartas. Žmona Ona-Elžbieta Vasilkovna (m. 1345 m.)

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ladogos tvirtovė

Tėvas jam pavedė valdyti Polocką, bet ten jis, matyt, tvarkėsi blogai, nes Gediminas prieš mirtį vietoje Polocko jam pavedė valdyti Pinską. 1333 m. Naugardo respublikos didikai jį pakvietė vadovauti kovoms su Livonijos ordinu ir Švedija. Taip pratęsta tradicija samdyti Lietuvos kunigaikščius Didžiojo Naugardo sienoms apsaugoti. Tėvonijos teisėmis gavo valdyti ir ginti nuo švedų šiaurines teritorijas, kurias saugojo Keksholmas, Šliselburgas ir Ladogos tvirtovė. [1] 1338 m. Didžiojo Naugardo pasiuntiniai dar kartą buvo atvykę į Lietuvą jo kviesti. 1338 m. buvo tėvo Gedimino ir Livonijos ordino sutarties liudytojas.

Jis rėmė Algirdo ir Kęstučio nuo sosto nušalintą brolį Jaunutį, ieškojo paramos pas Aukso ordos chaną Džanibeką, netgi vedė totorių kunigaikštytę. Susitaikęs su Algirdu ir Kęstučiu atgavo Pinską ir dalyvavo Strėvos mūšyje su kryžiuočiais, kuriame ir žuvo. [2]

Vaikai[taisyti | redaguoti kodą]

Iš jo palikuonių prasidėjo kunigaikščių dinastijos Kurakinai, Golicinai, Chovanskiai, Kareckiai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Zigmantas Kiaupa. „Narimantas“. Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01535-8.
  2. Rimvydas Petrauskas. Narimantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 56 psl.