Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia
55°29′37″š. pl. 25°36′20″r. ilg. / 55.4936°š. pl. 25.6056°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Utenos |
| Savivaldybė | Utenos rajonas |
| Gyvenvietė | Utena |
| Adresas | Vytauto a. 1 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1884 m. |
| Stilius | istorizmas |
Kitos reikšmės – Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.
Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Utenoje, Viešos kairiajame krante.
Parapijoje yra Utenos Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčia, senųjų kapinių koplyčia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XVIII a. pradžios (1725 m.) Utenos ir Užpalių bažnyčios ir parapijos turėjo bendrą kleboną.
Pirmoji medinė Šv.Kryžiaus bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji Utenos bažnyčia minima 1500 m. Jai 1522 m. paskirta dešimtinė iš Utenos ir Užpalių dvarų.
1777 m. minima parapinė mokykla.
1796 m. Utenos bažnyčiai priklausė miestelio jurisdika, Utenėlės palivarkas (7 valakai žemės) ir Pakirčių palivarkas Dusetų parapijoje (13 valakų).
Antroji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1796–1802 m. klebono Tado Milašiaus rūpesčiu ir iš dalies jo lėšomis pastatyta nauja medinė architekto S. Lukoševičiaus projektuota bažnyčia. 1865 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1866 m. atnaujinta bažnyčia. Ji ir klebonija 1879 m. gegužės 31 d. sudegė. Pamaldos laikytos kapinėse pastatytoje medinėje stoginėje. 1879 m. atstatyta klebonija (vėliau paversta prieglauda). 1858–1869 m. Utenoje klebonavo prelatas Otonas Praniauskas. Jis lietuviškai sakė pamokslus ir giedojo.
Mūrinė Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1869–1896 m. klebonavo Adomas Vyšniauskas. Jo rūpesčiu 1882–1884 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1898 m. gegužės 28 d. ją konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. 1899 m. įrengti 12 registrų vargonai. 1900 m. pastatytas didysis altorius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsigyti 3 varpai, 1915 m. išvežti į Rusiją (po karo 2 varpai grąžinti, 1 jų suskilęs ir netinkamas naudoti).
1905 m. įkurtas „Saulės“ draugijos skyrius, įsteigta lietuviška mokykla, 1908–1913 m. vikaru buvo Jonas Švagždys. Jis steigė draugijas, būrelius, rengė vakarus, skaitė paskaitas, pastatė parapijos namus, įrengė salę su scena. Vėliau lietuvišką veiklą tęsė kunigai: Pranciškus Turauskas (palaidotas šventoriuje), Vladas Butvila („Saulės“ gimnazijos kapelionas ir direktorius), Pranas Gineitis. Ilgamečio klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu 1927 m. kapitališkai suremontuota bažnyčia, sutvarkyti parapijos pastatai. 1940–1944 m. klebono Petro Raudos (1894–1974), (palaidotas šventoriuje) iniciatyva įrengtos klausyklos. 1979 m. restauruotas didysis altorius, kiti suremontuoti.
Klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendrai su Užpalių parapija:
- 1522 - Mikalojus (Nicolaus de Iùkusz)
- 1608 - Merkelis Saladzevičius
- 1662 - Motiejus Survila, Vendeno kanauninkas
- 1685 - Mykolas Puzyna (Utenos ir Užpalių klebonas)
Utenos parapijos klebonai:
- nuo 1728 m. birželio 15 d. - Mikalojus Strutinskis, paskirtas Augusto II
- nuo 1770 m. spalio 18 d. - Tadas Liubartas Kolyška, Smolensko prelatas, buvęs Vabalninko klebonas
- 1795 - Tomas Milošas (lenk. Miłosz)
- 1818 - Simonas Porazinskis, Vilniaus katedros kanauninkas
- iki 1829 m. gruodžio mėn. - Anupras Hovaltas (?-1829)
- po 1829 m. gruodžio mėn. - Petras Staševičius
- 1858–1869 - prelatas Otonas Praniauskas
- 1869–1896 – Adomas Vyšniauskas
- 1927 - Jonas Asminavičius
- 1940–1944 - klebonas Petras Rauda
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia istoristinė, graikiško kryžiaus plano (35 × 33 m), su penkiasiene presbiterija, pusapskritėmis koplyčiomis, dvibokštė, su kupolu. Vidus 3 navų. Yra 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Parapija Archyvuota kopija 2008-12-20 iš Wayback Machine projekto.
- Utenos Kristaus į dangų žengimo bažnyčia
- Bažnyčios interneto svetainė