Kaltanėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaltanėnai

Koordinatės

55°15′22″N 25°59′20″E / 55.256°N 25.989°EKoordinatės: 55°15′22″N 25°59′20″E / 55.256°N 25.989°E

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė

Seniūnija

Kaltanėnų seniūnija

Gyventojų skaičius

282 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

KaltanėnaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Kal̃tanėnai
Kilmininkas:	Kal̃tanėnų
Naudininkas:	Kal̃tanėnams
Galininkas:	Kal̃tanėnus
Įnagininkas:	Kal̃tanėnais
Vietininkas:	Kal̃tanėnuose

rus. Колтыняны^[2]

Kaltanėnai pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Kaltanėnai – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Ignalina–Švenčionėliai, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių, Aukštaitijos nacionaliniame parke. seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-18028), turizmo ir pramogų centras „Prie Žeimenos“.

[taisyti] Geografija

Miestelis įsikūręs Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena, abipus Žeimenos upės. Pro Kaltanėnus eina geležinkelis Švenčionėliai–Utena, keliai į Švenčionėlius, Ignaliną, Molėtus, Uteną. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.

[taisyti] Istorija

Prie Kaltanėnų, Degutinės miške, yra 6 pilkapiai, kurių sampilai 10–18 m skersmens, 0,6-1,5 m aukščio, jų forma būdinga IX a.–XII a.

Kaltanėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo XV a. ketvirto dešimtmečio, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis juos padovanojo didikams Narbutams. 1512 m. minimas Kaltanėnų dvaras, XVII a. pradžioje – miestelis. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įkurtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1797–1804 m. prie vienuolyno veikė apskrities, nuo 1804 m. pradinė mokykla. Per 1654–1667 m. karą bažnyčia sudegė, 1696 m. atstatyta. 1740–1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine.

XIX a. antroje pusėje Kaltanėnai garsėjo galvijų ir arklių turgumi. 1861–1950 m. buvo valsčiaus centras. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Kaltanėnuose organizavo kun. J. Burba (mirė ir palaidotas Kaltanėnuose), knygnešius rėmė ir slaptą lietuvių mokyklą įkūrė K. Baužys. 1905 m. vyko anticarinės demonstracijos.

1895–1899 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys-Adutiškis-Švenčionys-Švenčionėliai-Utena-Panevėžys. 1920–1939 m. Kaltanėnai priklausė Lenkijai. Jos valdžia 1922 m. uždarė Ryto draugijos mokyklą, varžė lietuvių kunigų veiklą. 1922 m. gyventojai lietuviai boikotavo Vidurio Lietuvos seimo, 1928 m. – Lenkijos seimo rinkimus. Nuo 1936 m. lietuvių kultūros veiklą plėtojo Ryto draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai. 1940 m. įsteigta biblioteka ^[3], ambulatorija.

Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. ^[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1950 m.	Kaltanėnų valsčiaus centras
1920–1939 m.	Lenkija
1950–1995 m.	Kaltanėnų apylinkės centras
po 1995 m.	Kaltanėnų seniūnijos centras

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai.

[taisyti] Heraldika

2012 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-967 patvirtino Kaltanėnų herbą.

[taisyti] Architektūra

Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Kaltanėnų linijinio plano miestelio senoji dalis Žeimenos upės dešiniajame krante susiklostė XVI a. – XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Neogotikinėje vienbokštėje Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje, pastatytoje 1909 m., (archit. Antonas Filipovičius-Dubovnikas) yra du vertingi vėlyvojo baroko altoriai (abu XVIII a. , manoma, perkelti iš 1740–1767 m. statytos bažnyčios).

XIX a. pirmosios pusės – XX a. pirmosios pusės dvaro sodyboje išliko medinis dviaukštis svirnas, statytas apie 1838 m., turi klasicizmo bruožų. ^[5]

Išliko XIX a. įkurto parko fragmentų. 2004 m. pastatytas Kryžius Kaltanėnų valsčius kovotojams, čia palaidoti keli Lietuvos partizanai. Kaltanėnų ąžuolas – gamtos paminklas. Šiuo metu jis jau nudžiuvęs.

[taisyti] Gyventojai

1738 m. miestelyje gyveno 18, 1795 m. – 24 šeimos.

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2001 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1929 m.

1959 m.^sur.^[6]

1977 m.^[7]

1979 m.^sur.

1985 m.^[8]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

201

202

229

357

278

288

301

282

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

[taisyti] Etnokultūra

Kaltanėnai – įdomi vietovė liaudies kultūros požiūriu. Šių apylinkių liaudies kūryba seniai domimasi. Apylinkių tautosaką tyrinėjo švietėjas Jonas Burba (1853–1915; palaidotas Kaltanėnų kapinėse). Tarmę tyrinėjo žymus kalbininkas ir etnografas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eduardas Volteris (1856–1941). 1928 m. šiose apylinkėse dirbo suomių tautosakininkas prof. Viljas Mansika (1884–1947). Etnografai, tautosakininkai atranda čia turtingą kūrybos patirtį: darbų išmanymą, liaudies žodinės kūrybos.

[taisyti] Šaltiniai

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ ^2,0 ^2,1 Колтыняны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl. (rus.)
↑ Kaltanėnų biblioteka
↑ Algimantas Miškinis. Kaltanėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, - 232 psl.
↑ Algimantas Miškinis. Kaltanėnai. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 6. Vilnius, 1983 m.
↑ Kaltanėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 31 psl.
↑ Kaltanėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 222 psl.
↑ Kaltanėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 189 psl.