Vyžuonos

Koordinatės

55°35′10″N 25°29′49″E / 55.586°N 25.497°EKoordinatės: 55°35′10″N 25°29′49″E / 55.586°N 25.497°E

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Utenos rajono savivaldybė

Seniūnija

Vyžuonų seniūnija

Gyventojų skaičius

581 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

VyžuonosVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Výžuonos
Kilmininkas:	Vyžuonų̃
Naudininkas:	Vyžuonóms
Galininkas:	Výžuonas
Įnagininkas:	Vyžuonomìs
Vietininkas:	Vyžuonosè

rus. Вижуны^[2]

Vyžuonos – miestelis Utenos rajone, prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio Utena-Kupiškis. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1406 m.), Vytauto paminklas, senosios žydų kapinės, paštas (LT-28030), kultūros namai (nuo 1951 m.), Vyžuonų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka (nuo 1945 m.), ambulatorija, girininkija.

Vyžuonų ozas yra Čerioškavietėje. Pietryčiuose telkšo Lydekis. Gamtos paminklas – Vyžuonų akmuo su „dubeniu“. Miestelio prieigose nuo seno yra medinė žalčio-vyžo rodyklė.

Prie miestelio yra Vyžuonų viensėdis.

Vyžuonų bažnyčia

[taisyti] Istorija

Vyžuonos (Wizuny) pavaizduotos M.K.Radvilos 1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (Vilmergės pavieto fragmentas)

Vyžuonos minimos nuo XV amžiaus. 1406 m. pastatyta pirmoji katalikiška Vyžuonų bažnyčia (Kristino Astiko fundacija). Nuo XVI a. valsčiaus centras.

Vyžuonas garsino didikai Radvilos. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir kalvinistų dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. Šiaurės karo metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime.

1919 m. birželio 1 d. Vyžuonų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės atkaklūs mūšiai su bolševikais. Tarpukariu aktyviai veikė šauliai, jaunieji ūkininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1931 m. Kartuvių kalne pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Sovietmečiu Vyžuonos tapo apylinkės ir kolūkio centru. 1945 m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka. 1951 m. įsteigti kultūros namai. 1970 m. pastatyta nauja mokykla. 1979 m. pastatyta Žalčio skulptūrinė rodyklė (aut. Henrikas Orakauskas ir Algirdas Indrašius).

2005 m. patvirtintas Vyžuonų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo XVI a. ir 1861–1950 m.	Vyžuonų valsčiaus centras
sovietmetis	Vyžuonų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Vyžuonų seniūnijos centras

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Anot legendos, kilęs iš pagonių dievaičio Vyžo vardo, turėjusio žalčio pavidalą. Pasakojama, kad ant netoliese esančio Kartuvių kalno degusi amžinoji ugnis saulei ir žalčiui pagerbti. Miestelio bažnyčios sienoje ligi šiol išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. Tačiau labiau tikėtina, kad miestelio pavadinimas bus hidroniminis – pro miestelį prateka Vyžuona.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2001 m.

1858 m.^[2]

1970 m.^sur.^[3]

1983 m.^[4]

1987 m.^[5]

2001 m.^sur.

647

528

696

706

581

[taisyti] Žymūs žmonės

Mykolas Masiulis (1846–1906), kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas.
Mykolas Januškevičius (1886–1942), politinis ir visuomenės veikėjas, vertėjas.
Augustinas Juozas Marganavičius (1890–1977), Suomijos lietuvių kultūros veikėjas.
Povilas Gaučys (1901–1991), vertėjas, diplomatas.
Algirdas Vyžintas (g. 1929 m.), muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas, profesorius.
Vytautas Jurgis Dičius (g. 1930 m.), architektas.
Aleksandras Guobys (g. 1932 m.), teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Leonardas Grudzinskas (1939–2006), žurnalistas-gamtininkas, rašytojas.