Mažonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Kretingos rajone žr. Mažonai (Kretinga).
Portal.svg
Mažonai
ViewofMazonai.JPG
Kaimo apylinkių panorama
Mazonuherbas.png

Mažonai
Koordinatės 55°19′08″N 22°18′00″E / 55.319°N 22.300°E / 55.319; 22.300 (Mažonai)Koordinatės: 55°19′08″N 22°18′00″E / 55.319°N 22.300°E / 55.319; 22.300 (Mažonai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų skaičius 577 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: MažonaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mažõnai
Kilmininkas: Mažõnų
Naudininkas: Mažõnams
Galininkas: Mažonùs
Įnagininkas: Mažõnais
Vietininkas: Mažõnuose
Mažonai 2008-03-18

Mažonai – kaimas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo kelio  164  MažeikiaiPlungėTauragė , prie jo sankirtos su rajoniniu keliu  4513  MažonaiŠakvietisŠilalė , 7 km į šiaurę nuo Tauragės. Seniūnijos centras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mažonai išsidėstę 3 km iki Jūros upės ir po 1,5 km nuo Šunijos bei Irtuonos upių, per Šuniją pastatytas tiltas pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė. Iki Pagramančio yra 8 km, iki Šakviečio – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: vienoje yra daugiau kaip 500, kitoje iki 100 gyventojų. Didesnioji dalis buvo vadinama „Artoju“ (taip vadinosi ir čia buvęs kolūkis) – dabar taip vadinama tik autobusų stotelė, o antroji, mažesnė – „Mažonais“. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į Šuniją, iš šio ir dar vieno upelio – Užupio – Baublio, žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png ŠILALĖ – 23 km
PAGRAMANTIS - 7 km
Sungailiškiai – 3 km
Šakvietis – 7 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
TAURAGĖ – 8 km

Į vakarus nuo Mažonų yra Pagramančio regioninis parkas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurių istorikų nuomone, 13111314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje minimas Žemaičių didžiūnas Mažonas siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas 1312 m. rugpjūčio 5 d. 1792 m. Žemaitijos Raseinių apskrities žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal 1816 m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus Sungailiškių dvarui. Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. XX a. pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas.

19151918 m. iki Mažonų buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri kirto Šunijos upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. 1920 m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti Tauragėje. [2]

1948 m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. 1961 metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. 1969 m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.

19501994 m. Mažonai buvo Sungailiškių apylinkės centras. XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš Tauragės, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.

2005 m. rugpjūčio 1 d. prezidento dekretu patvirtintas Mažonų herbas. 2006 m. pabaigoje Mažonų gatvėms suteikti pavadinimai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1816 m.  ? Raseinių apskritis
19501968 m. Sungailiškių apylinkė Tauragės rajonas
19681988 m. Sungailiškių apylinkės centras
19881994 m. Mažonų apylinkės centras
1994 Mažonų seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė


Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga („Šaltinio“ mokyklos skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.

Gyvenvietės centre yra futbolo aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba Tauragėje, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Mažonų pavadinimas kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas 13111314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje) Mažono vardo, nes tada čia buvo jo valda.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mažonų kapinaitės

Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo linijinės struktūros, o XX a. aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas gatvinio kaimo planas.

Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar 1898 m. statyta M. Bartkienės troba iki 2007 metų pavasario stovėjusi šalia Tauragės-Šilalės plento ir apie 1865 metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės, jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta 1924 m.

Mažonų kapinėse iki 1979 m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo Kristaus (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios architektūros objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su Šv. Roko, Pietos ir Jėzaus Nazariečio skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus 1979 m. perėmė liaudies buities muziejus.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1821 m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2010 m.
1820 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[4] 1989 m.sur.
18 243 240 215 557 581 615
1992 m. 1999 m. 2001 m.sur. 2008 m. 2009 m. 2010 m. -
626 609 577 587 601 586 -


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kaime gimė:

Statistika[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kaimo plotas – 73 ha.
  • Mažonai kartu su Upyte (Panevėžio raj.) yra 162 Lietuvos kaimų sąrašo vietoje, pagal gyventojų skaičių (577 gyventojai – 2001 metais).
  • Kaime yra 14 gatvių.
  • Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
  • Kaime yra apie 355 gyvenamus pastatus bei apie 20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
  • Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė Tauragės rajone, neskaičiuojant pačios Tauragės bei jos priemiesčio – Taurų.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Mažonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 518 psl.
  3. Mažonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 539 psl.
  4. Mažonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 29 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • V. Almonaitis ir J. Almonaitienė. Karšuva.