Mažonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mažonai

Mažonai

Koordinatės

55°19'10″ š. pl.
22°18'00″ r. ilg.

G

Savivaldybė

Tauragės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Mažõnai
Kilmininkas:	Mažõnų
Naudininkas:	Mažõnams
Galininkas:	Mažonùs
Įnagininkas:	Mažõnais
Vietininkas:	Mažõnuose

Seniūnijos administracinis pastatas

„Medžioklės ragas“

Mažonai – kaimas Tauragės rajone, šalia kelio Mažeikiai–Šilalė-Tauragė (Mažeikių - Tauragės plentas, KK164). seniūnijos centras. Mažonai išsidėstę 3 km iki Jūros upės ir po 1,5 km nuo Šunijos bei Irtuonos upių. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė. Iki Pagramančio yra 8 km, iki Šakviečio – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: vienoje gyventojų yra virš 500, kitoje nesiekia 100. Didesnė dalis buvo vadinama „Artoju“ (taip vadinosi ir čia buvęs kolūkis) – dabar taip vadinama tik autobusų stotelė, o antroji, mažesnė – „Mažonais“. Per kaimą teka melioracinis kanalas - Skynimas, įtekantis į Šuniją, iš šio ir dar vieno kanalo - Užupio, žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai, vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.

Buvusi Mažonų dvarvietė

Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar 1898 m. statyta M. Bartkienės troba iki 2007 metų pavasario stovėjusi šalia Tauragės-Šilalės plento ir apie 1865 metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės.

Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „AIBĖ“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), V. Geštautienės alaus baras, mažas autoservisas, pradinė mokykla („Šaltinio“ mokyklos skyrius), stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 - 3 šimtus metų.

Gyvenvietės centre yra futbolo stadionas, kuriame vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba Tauragėje, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.

[taisyti] Istorija

Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas 1312 m. rugpjūčio 5 dieną.

Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo linijinės struktūros, o XX a. 8 dešimtmetyje suformuotas gatvinis kompaktiškas kaimo planas.

1821 metais kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.

1915 m. iki Mažonų buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri kirto Šunijos upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. Deja, per ateinančius dvejus metus po nutiesimo šis geležinkelis buvo visiškai sunaikintas, jo bėgiai panaudoti klojant plačiojo geležinkelio bėgius Tauragėje.

1948 metais Mažonuose įkuriama pradinė mokykla, kuri sekančiais metais tampa septynmete. 1961 metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikelia į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), tada mokykla tampa aštuonmete. 1969 metais mokykla vėl reorganizuojama į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.

Mažonų kapinaitės

Mažonų kapinėse iki 1979 metų stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo Kristaus (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios architektūros objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su Šv. Roko, Pietos ir Jėzaus Nazariečio skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus 1979 metais perėmė liaudies buities muziejus.

Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Į Mažonus atsikelia šeimos iš Tauragės, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.

2005 m. rugpjūčio 1 d. prezidento dekretu patvirtintas Mažonų herbas. 2006 m. pabaigoje Mažonų gatvėms suteikti pavadinimai.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m.
1959 m.	1992 m.	1999 m.	2001 m.
240	626	609	577

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Mažonų pavadinimas kilęs nuo žemaičių didžiūno (minimas 1311-1314 m.) Mažono vardo, nes tada čia buvo jo valda.

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

ŠILALĖ – 25 km
PAGRAMANTIS - 9 km
Sungailiškiai – 4 km

Šakvietis – 10 km


	MAŽONAI

TAURAGĖ – 8 km

[taisyti] Statistika

Mažonai 2008-03-18

Mažonai kartu su Upyte (Panevėžio raj.) yra 166 Lietuvos kaimų sąrašo vietoje, pagal gyventojų skaičių (577 - 2001 metais).
Kaime yra 13 gatvių.
Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
Kaime yra apie 355 gyvenami ir pusiau gyvenami pastatai bei apie 20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
Mažonai - 5 pagal dydį gyvenvietė Tauragės rajone, neskaičiuojant pačios Tauragės bei jos priemiesčio – Taurų.