Paryžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paryžius
pranc. Paris
   Grandes Armes de Paris.svg      Flag of Paris.svg   
Tour Eiffel, École militaire, Champ-de-Mars, Palais de Chaillot, La Défense - 03.jpg
Paryžiaus panorama

Paryžius
48°51′24″N 2°21′03″E / 48.85667°N 2.35083°E / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)Koordinatės: 48°51′24″N 2°21′03″E / 48.85667°N 2.35083°E / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Il de Fransas
Departamentas: Paryžius
Įkūrimo data: 250–247 m. pr. m. e.
Meras: Bertrand Delanoë (PS)
Gyventojų (2009): 2 203 817
Plotas: 105,4 km²
Tankumas (2009): 20 909 žm./km²
Altitudė: 65 m
Pašto kodas: 75001–75020 ir 75116
Tinklalapis: www.paris.fr
Commons-logo.svg Vikiteka: ParyžiusVikiteka
Kirčiavimas: Parỹžius (sen. Lutècija)

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. 2,2 mln. gyventojų (2009 m.), aire urbaine (su priemiesčiais Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantejumi ir kt.) – apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona.[1]

Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Antika[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 metais prieš mūsų erą Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

III-IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V amžiaus, kai 486 metais Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Paryžius 1493 m.

Viduramžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando inicityva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.

Miestai partneriai:

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

Paryžius yra suskirstytas į 20 apskričių, kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus.

  • Luvras (Louvre)
  • Bursa (Bourse)
  • Templis (Temple)
  • Otel de Vilis (l’Hôtel de Ville)
Paryžiaus apskritys
  • Panteonas (Panthéon)
  • Liuksemburgas (Luxembourg)
  • Burbonų rūmai (Palais Bourbon)
  • Eliziejus (l’Elysée)
  • Opera (l’Opéra)
  • Antrepotas (l’Entrepôt)
  • Popinkūras (Popincourt)
  • Reilis (Reuilly)
  • Gobelenas (Gobelins)
  • Observatorija (l’Observatoire)
  • Vožiraras (Vaugirard)
  • Pasi (Passy)
  • Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  • Monmartras (Butte-Montmartre)
  • Šomonas (Buttes-Chaumont)
  • Menilmontanas (Ménilmontant)

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m. virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkurimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Paryžiaus panorama
Paryžiaus panorama

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Paryžiuje vyrauja Vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5°C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. -23,9°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 m. liepos 28 d.40,4°C.

Nuvola apps kweather.svg Paryžiaus klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 7 8 13 16 20 23 24 25 22 16 11 8 16
Vidutinė žemiausia °C 3 4 6 8 12 14 16 17 14 11 6 4 9
Krituliai mm 55 45 52 50 62 53 58 46 53 55 57 55 642
Duomenys: MSN Weather[2] 2009-01-06

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas iš Eifelio bokšto

Antikoje ir Viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1796 m. ir 2005 m.
1796 m. 1851 m.sur. 1896 m.sur. 1901 m.sur. 1911 m.sur. 1921 m.sur.
556 304 1 053 262 2 536 834 2 714 068 2 888 110 2 906 472
1936 m.sur. 1946 m.sur. 1975 m.sur. 1990 m. 1999 m.sur. 2005 m.
2 829 753 2 725 374 2 299 830 2 152 423 2 125 246 2 153 600


Kultūra ir miesto įžymybės[taisyti | redaguoti kodą]

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

Renginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.

Statiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (18061837 m.) ir Luvras (pradėtas statyti 1546). Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Saint-Germain-des-Pres bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[3]

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[4]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Regbis[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai svarbus transporto mazgas, turintis Šarlio de Golio, Buržė, Orli tarptautinius oro uostus. Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Yra metropolitenas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 tarptautiniai oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Stefan Helders, World Gazetteer. ""World Metropolitan Areas"." Suarchyvuota nuo originalo 1 Spalis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
  2. "Paryžiaus orai." MSN Weather. Nuoroda tikrinta 2009-01-06.
  3. Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
  4. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Lietuvybės paieškos Paryžiuje

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Portal
Vikisritis: Prancūzija

Bendros nuorodos:

Keliaujantiems į Paryžių:

Paryžiaus orouostai eilės tvarka pagal dydį:

Paryžiaus žemėlapiai:

Kita paryžiaus informacija:

Paryžiaus medija:

Paryžiaus vaizdo kameros realiu laiku: