Paryžius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Paryžius pranc. Paris |
|
|---|---|
  |
|
 |
|
  Paryžius
|
|
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) |
|
| Valstybė: |  Prancūzija |
| Regionas: | Il de Fransas |
| Departamentas: | Paryžius |
| Įkūrimo data: | 250-247 m. pr. m. e. |
| Meras: | Bertrand Delanoë (PS) |
| Gyventojų : | 2 203 817 |
| Plotas: | 105,4 km² |
| Tankumas (2009): | 20 909 žm./km² |
| Altitudė: | 65 m |
| Pašto kodas: | 75001–75020 ir 75116 |
| Tinklalapis: | www.paris.fr |
Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. 2,2 mln. gyventojų (2009), aire urbaine (su priemiesčiais Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantejumi ir kt.) – apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona.[1] Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros.
Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.
Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.
Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Antika
Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250-247 metais prieš mūsų erą Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą, rašytiniuose šaltiniuose, Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico).
Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.
III-IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V amžiaus, kai Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus 486 metais čia perkėlė savo valstybės sostinę.
[taisyti] Viduramžiai
Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpų Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnu rūmus esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.
VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.
Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra rezultatas įvairių statybų, kurias įsakydavo karaliai Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikais. Svarbus, 1981 m., tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando inicitiava įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.
[taisyti] Naujieji laikai
Per religinius konfliktus nuo 1562 iki 1598 m. miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.
Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.
[taisyti] Geografija
Miesto plotas yra 105,4 km². Paryžius randasi viduryje Paryžiaus žemumos, vidutiniškas aukštis yra 65 m. virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miesta teka upė Sena, kuri Paryžių skiria miestą į dvi dalis ir jungia su Burgundija, bei išteka Lamanšo sąsiaurije. Upė buvo svarbiausias miesto įkurimo ir vystimosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.
Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.
[taisyti] Klimatas
Paryžiuje vyrauja Vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.
Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5°C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužė, per kuria iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulų iškrenta rugpjūti vidutiniškai 43,0 mm.
Nuo 1873 m. Paryžiuoja reguleriai yra atliekami meteorolginiai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10, -23,9°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 liepos 28, 40,4°C.
[taisyti] Apskritys
Pagrindinis straipsnis: Paryžiaus apskritys
Paryžius yra suskirstytas į 20 apskričių, kurios dar kėkviena suskirstyta į 4 kvartalus.
- Luvras (Louvre)
- Bursa (Bourse)
- Templis (Temple)
- Otel de Vilis (l'Hôtel de Ville)
- Panteonas (Panthéon)
- Liuksemburgas (Luxembourg)
- Burbonų rūmai (Palais Bourbon)
- Eliziejus (l'Elysée)
- Opera (l'Opéra)
- Antrepotas (l'Entrepôt)
- Popinkūras (Popincourt)
- Reilis (Reuilly)
- Gobelenas (Gobelins)
- Observatorija (l'Observatoire)
- Vožiraras (Vaugirard)
- Pasi (Passy)
- Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
- Monmartras (Butte-Montmartre)
- Šomonas (Buttes-Chaumont)
- Menilmontanas (Ménilmontant)
[taisyti] Politika
Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrūsi valstybės vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone - Ministras Pirmininkas.
[taisyti] Miestų partnerystė
Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.
- Broliškas miestas - Roma, Italija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis - prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.
Miestai partneriai:
|
|
[taisyti] Demografija
Antikoje ir Viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubejo. 1921 m Paryžiaus gyventojų skaičius pasieke istorinį gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai zmoniu. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 jau 11,6 mln gyventojų.
 |
|||||||||
| 1796 m. | 1851 m. | 1896 m. | 1901 m. | 1911 m. | 1921 m. | 1936 m. | 1946 m. | 1975 m. | 1990 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 556 304 | 1 053 262 | 2 536 834 | 2 714 068 | 2 888 110 | 2 906 472 | 2 829 753 | 2 725 374 | 2 299 830 | 2 152 423 |
[taisyti] Kultūra ir miesto įžymybės
XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.
[taisyti] Renginiai
Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 metais.
[taisyti] Operos, muziejai
Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.
[taisyti] Statiniai
Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (1806-1837 m.) ir Luvras (pradėtas statyti 1546). Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas. Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Saint-Germain-des-Pres bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[2]
[taisyti] Sportas
Paryžiuje vyksta daug garsiu sporto renginių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.
1900 ir 1924 m. Paryžiuje vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Paryžiuje įsikūrę šie futbolo klubai:
[taisyti] Transportas
Tai svarbus transporto mazgas, turntis Šarlio de Golio, Buržė, Orli tarptautinius oro uostus. Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Yra metropolitenas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 tarptautiniai oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).
[taisyti] Galerija
 Eifelio bokštas |
 Montparnasse |
[taisyti] Išnašos
- ↑ Stefan Helders, World Gazetteer. ""World Metropolitan Areas"." Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
- ↑ Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
[taisyti] Nuorodos
|
||||
