Hipodromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės romėnų hipodromas dabartinėje Turkijoje

Hipodromas (gr. ἱππόδρομος) – kompleksas įrenginių, skirtas žirgų sporto varžyboms, bandymams ir treniruotėms rengti. Hipodrome būna įrengti du arba trys 1600–2400 m ilgio, elipsės formos bėgimo takai, tribūnos žiūrovams, prie jų – aikštelė žirgams išvesti ir balnoti, teisėjų pakyla. Šalia hipodromų įrengiami uždari treniruočių maniežai, arklidės, veterinarijos priežiūros įstaigos. Hipodromuose dirbantis personalas treniruoja arklius, vertina jų darbingumą, rengia lenktynes.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje hipodromų funkcijas iš dalies atlieka žirgynai.

Vienas žinomesnių hipodromų yra Dusetų hipodromas Zarasų rajone, Dusetose. Čia rengiamos Sartų lenktynės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji hipodromai minimi Homero Iliadoje. Seniausias žinomas hipodromas buvo įrengtas Olimpijoje, kur nuo 680 m. pr. m. e. Olimpinių žaidynių metu vyko keturkinkių dviračių vežimų lenktynės. Žymiausias ir didžiausias Antikos laikų hipodromas buvo pastatytas Konstantinopolyje valdant Romos imperatoriui Konstantinui I. Jame vyko žirgų ir vadeliotojų varžybos, tilpo 80000 žiūrovų, hipodromą puošė daugybė meno kūrinių.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Hipodromas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 577-578 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Hipodromas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka