Pagramantis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Pagramantis
Pagramantis.jpg
Miestelio vaizdas iš lėktuvo
Pagramancioherbas.PNG

Pagramantis
Koordinatės 55°21′50″N 22°13′52″E / 55.364°N 22.231°E / 55.364; 22.231 (Pagramantis)Koordinatės: 55°21′50″N 22°13′52″E / 55.364°N 22.231°E / 55.364; 22.231 (Pagramantis)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų skaičius 569 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PagramantisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pãgramantis
Kilmininkas: Pãgramančio
Naudininkas: Pãgramančiui
Galininkas: Pãgramantį
Įnagininkas: Pãgramančiu
Vietininkas: Pãgramantyje

Pagramantis – vienintelis miestelis Mažonų seniūnijoje, Tauragės rajone, kelio TauragėŠilalė pusiaukelėje, Pagramančio regioniniame parke. Seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1774 m.; su XIX a. varpine), yra Pagramančio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-73021). Miesteliu prateka Akmena. Kultūros paminklas – Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete prie Akmenos ir Gramančios upių santakos, taip pat stūkso Naujininkų piliakalnis. Miestelis išsidėstęs Pagramančio miškų masyve.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Minimas nuo XVI a., nors šiose vietose gyventa ir anksčiau, dar I tūkstantmetyje (tai byloja Pagramančio piliakalnis). Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikais Pagramantyje buvo dvaro centras. Dvaro šeimininkas – Jonas Domininkas Lopacinskis, Žemaičių vyskupas, 1744 m. pastatė medinę bažnyčią ir pavedė Šilalės klebono žiniai. 1780 m. gyventojai kreipėsi į Žemaičių vyskupą Joną Giedraitį prašydami jų filiją perkelti į parapiją.

Pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju laikomas kunigas Radvilavičius. Jis rado pirmtako Arevičiaus pradėtą bylą dėl bažnytinės žemės ribų, bei apgriuvusią bažnyčią. Parapijai priklausė 2 valakai ir 6 margai žemės su 6 baudžiauninkais. Naujasis klebonas, padedamas parapijiečių, pastatė špitolę (prieglaudą našlaičiams, ligoniams, luošiems, akliems ir karšinčiams). Po to Pagramantyje buvo pastatytas kitas didelis 6 kambarių namas ir paskirtas parapijos mokyklai.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, nuo 1841 m., veikė parapijinė mokykla, kurią 1853 lankė 10 mokinių. 19141951 m. – pradinė mokykla, vėliau nepilna vidurinė. 1919 m. čia mokytojavo Serbenta, jo iniciatyva netoli Pagramančio įkurtos laisvamanių kapinės.

Sovietmečiu kaime buvo S. Kirovo kolūkio centras.

2010 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-548 patvirtino Pagramančio herbą.

Dabar Pagramantyje yra veikiančios kapinės, įkurtos XIX a. pabaigoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19471950 m. Pagramančio valsčiaus centras
sovietmetis Pagramančio apylinkės centras
19881995 m. Mažonų apylinkė
nuo 1995 m. Mažonų seniūnija
Miestelio panorama nuo piliakalnio

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio pavadinimas kilęs nuo šalia pratekančio Gramančios upelio vardo.

Šnekta[taisyti | redaguoti kodą]

Pagramančio šnekta priklauso pietų žemaičiams raseiniškiams. Ją išsamiai aprašė Petras Jonikas knygoje „Pagramančio tarmė“, išleistoje 1939 m.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m.
1959 m.sur.[2] 1980 m.[3] 1986 m.[4] 2001 m.sur.
105 450 531 569


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Juozas Mažeika (1907–1976), vienas žymiausių Lietuvos operos solistų, gimė Pagramantyje.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Pagramantis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 734 psl.
  3. Pagramantis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 402 psl.
  4. Pagramantis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 265 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png ŠILALĖ – 16 km
Burkėnai – 7 km
Blank-50px.png
Didkiemis - 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sungailiškiai – 6 km
MAŽONAI - 8 km
TAURAGĖ – 16 km