Egiptas

Egipto Arabų respublika (Egiptas, arab. جمهوريّة مصر العربية) yra šiaurės rytų Afrikos valstybė. Egiptiečiai yra gausiausia šiaurės rytų Afrikos tauta. Egiptas garsus senųjų civilizacijų palikimu ir pasaulinio masto istoriniais paminklais: piramidėmis, sfinksu, šventyklomis ir faraonų kapais. Šiandien Egiptas yra svarbus politinis ir kultūrinis arabų pasaulio centras.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Egipto istorija

Apie istoriją iki VII a. žiūrėti: Senovės Egipto istorija


Egipto istorija
Senovės Egipto istorija
Egipto islamizavimas
Fatimidų dinastija
Ajubidų dinastija
Bahri dinastija
Burdži dinastija
Osmanų imperija
Prancūzai Egipte
Muchamedo Ali dinastija
Nepriklausomas Egiptas

Arabiškas Egipto pavadinimas Mişr yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis“ arba „valstybė“. Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Msr“ (žemė, šalis) arba „Kemet“ (juodas). Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta – „Pta sielos rūmai“.

Pastovūs kasmetiniai Nilo potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu ištisus tūkstančius metų, tapo vienos iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų atsiradimo priežastimi. Suvienyta Egipto valstybė iškilo apie 3200 m. pr. m. e., ir ištisos dinastijos valdė ją dar tris tūkstantmečius. Paskutinė vietinės kilmės dinastija žlugo XI a.pr.m.e. Nuo to laiko, pradedant XXI-ąja dinastija, visi valdovai buvo svetimšaliai. Po 525 m. pr .m. e. persų invazijos, Egiptą valdė Persijos, Graikijos, Romos ir Bizantijos statytiniai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Egipto muhafazos

Egiptas suskirstytas į 26 muhafazas (provincijas; arab. muhafazat, vns. muhafazah).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis – Egipto geografija

Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, Sacharos dykumoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas, kurio ilgis 163 km.

Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Pakrantės ilgis: 2450 km.

Aukščiausias taškas: 2629 m (Katerinos kalnas), žemiausias taškas: -133 m (Al-Kattara).

Pagrindiniai miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahalla El-Kubra, Hurgada, Luksoras, Kom Ombo, Port Safaga, Port Saidas, Šarm el Šeichas, Šubra-El-Khema, Edfu, Esna, Suecas.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Egipto ekonomika

Ypač svarbus vaidmuo šalies ekonomikoje tenka turizmui. Šalį kasmet aplanko apie 7 mln. užsienio turistų, iš kurių Egiptas gauna apie 10 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Dėkingas klimatas leidžia Egiptui pateikti žemės ūkio produktus Europos ir kitoms rinkoms ne sezono metu. Todėl žemdirbiai raginami pradėti auginti vynuoges be kauliukų, melionus, mango vaisius ir braškes. Taip pat didinamas dėmesys šviežioms datulėms, česnakui, džiovintiems svogūnams, saulėje džiovintiems pomidorams, razinoms, skintoms gėlėms, dekoratyviniams augalams.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis – Egipto demografija

Egiptietės

Egiptas yra labiausiai apgyvendinta šalis Vidurio Rytuose ir antra pagal dydį Afrikos žemyne. 2009 m. duomenimis, Egipte gyvena maždaug 83 mln. žmonių. Dėl medicinos vystymosi ir žaliosios revoliucijos per paskutinius 40 m. Egipto populiacija smarkiai augo. 1798 m. Napaleono žygio į Egiptą metu šalyje gyveno tik apie 3 milijonus žmonių. Beveik visa Egipto populiacija yra susikoncentravusi ties Nilo krantais, jo deltoje arba prie Sueco kanalo.

Egiptiečiai yra didžiausia šalies etninė grupė – 98 % visos populiacijos. Didesnės etninės mažumos yra arabų beduinai, berberai ir senovės nubiečiai daugiausiai gyvenantys aplink Nilo upę.

Egipte taip pat gyvena nemažas skaičius pabėgėlių ir prieglobsčio ieškotojų iš kaimyninių šalių. Nors tikslus jų skaičius nežinomas, manoma, kad jų yra tarp 500 000 ir 3 milijonų. Apskaičiuota, kad tarp jų yra maždaug 70 000 palestiniečių ir 150 000 irakiečių, bet didžiausios pabėgėlių grupės - sudaniečių - dydis yra nežinomas. Anksčiau šalyje buvo didelės graikų ir žydų bendruomenės, bet dabar jos yra praktiškai išnykusios.

Pasak 2005 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas šalyje yra 71,4 % (vyrų - 83 %, moterų - 59,4 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Egipte yra 72,12 metų (vyrų - 69,56 m., moterų - 74,81 m.). Gyventojų amžiaus struktūra:

0-14 metų: 31,4 %
15-64 metų: 63,8 %
65 metų ir vyresni: 4,8 % (2009 m. apsk.)

[taisyti] Religija

Kairas garsėja savo mečetėmis ir yra vadinamas „1000 minaretų miestu“.

Nuo 1980 m. islamas yra valstybinė šalies religija ir, pasak Egipto konstitucijos, kiekvienas naujas įstatymas turi sutikti su Islamo įstatymais. Islamą išpažįsta 80 - 90 % Egipto gyventojų, o dauguma likusiųjų yra krikščionys. Beveik visi musulmonai yra sunitai, nors dalis jų taip laikosi sufizmo nurodymų. Ateistų, agnostikų ir kitų religijų atstovų šalyje yra labai mažai. 2006 m. aukščiausiasis Egipto teismas griežtai teisiškai atskyrė abraomiškosias religijos (islamą, krikščionybę ir judaizmą) nuo visų kitų religijų. Dar neseniai nepamelavę apie savo religiją kitų tikėjimų žmonės negalėjo gauti identifikacijos kortelių, pasų, gimimo liudijimų ir kitų dokumentų. Nuo 2009 m. šiuose dokumentuose vietoje vienos iš trijų pripažįstamų religijų leidžiama padėti brūkšnį. Krikščionys taip pat skundžiasi, kad valdžia nepakankamai atsižvelgia į jų interesus ir kad jie dėl religijos yra diskriminuojami darbe. Daugeliui egiptiečių religija yra labai svarbi. Penkis kartus per dieną girdimas adhanas (musulmonų kvietimas melstis) neformaliai reguliuoja tiek verslo, tiek žiniasklaidos ir pramogų tempą.

[taisyti] Išpuoliai prieš turistus

Autobusų kolona konvojuje

Egipto dykumos vaizdas iš oro

Turizmas – viena svarbiausių Egipto ekonomikos sričių. Tad nenuostabu, kad teroristų išpuoliai dažnai nukreipti į užsienio turistus. Taip siekiama paveikti skaudžiausią vietą ir sukelti didžiausią atgarsį pasaulyje. Manoma, kad dėl šios priežastis Egiptas per metus praranda apie 0,5 mln. turistų. Tad imtasi papildomų saugumo priemonių. Savarankiškas užsieniečių judėjimas Egipte ribojamas, o turistiniai autobusai po šalį vyksta tik grupėmis ir lydimi ginkluoto konvojaus. Plačiausiai nuskambėjo 1997 m. išpuoliai Kaire ir Luksore (žr. Teroro aktas Luksore), tačiau jie nesiliauja iki šiol. Paskutiniųjų 10 metų išpuoliai prieš užsienio turistus:

1996 m. balandžio 18 d. islamo karinės grupuotės nariai prie piramidžių nušovė 18 graikų – palaikę juos izraelitais;
1997 m. rugsėjo 18 d. prie Kairo Egipto muziejaus išpuolio metu žuvo 9 vokiečiai ir jų vairuotojas;
1997 m. lapkričio 17 d. Luksore prie šventyklos nušauti 62 žmonės, 6 užpuolikai ir 3 policininkai;
2004 m. spalio 7 d. sprogimo Tabos Hiltono viešbutyje (netoli Izraelio sienos) ir vėlesnių dviejų paplūdimyje metu žuvo 34 žmonės;
2005 m. balandžio 7 d. Kairo turguje savižudžio susprogdinta bomba užmušė amerikietį ir du prancūzus;
2005 m. balandžio 30 d. Kaire prie Egipto muziejaus savižudžio susprogdinta bomba užmušė izraelietį, italą ir švedą;
2005 m. liepos 23 d. sprogdinimai Šarm el Šeicho kurorte nusinešė 64 žmonių gyvybes;
2006 m. balandžio 24 d. Dahabe susprogdintos trys bombos, žuvo apie 23 žmones.