Nikelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nikelis (Ni)
Ni-TableImage.png
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 28
Išvaizda

?
Ni,28.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

58,6934(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

125 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

737,1 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Ar] 3d8 4s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

115 pm

Jono spindulys

70 pm

Elektroneigiamumas

1,91 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

+2, +3

Termodinaminės savybės
Tankis

8,9 g/cm³

Šiluminė talpa

0,448 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

90,7 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

1726 K

Lydymosi šiluma

17,2 kJ/mol

Virimo temperatūra

3005 K

Garavimo šiluma

377,5 kJ/mol

Molinis tūris

6,59 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Nikelis – metališkas cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ni, eilės numeris 28.

Pagal paplitimą Žemės plutoje nikelis yra dvidešimt ketvirtas elementas. Gamtoje randamas daug nikelio turinčiame limonite, garnerite, o taip pat petlandite. Ypač dideli nikelio klodai surasti Rusijoje netoli Norilsko, rasti klodai sudaro apie 40 % pasaulio atsargų. JAV kasmet sunaudojama apie 150 milijonų kilogramų nikelio, iš kurių 80 % sunaudojama lydinių gamybai ir 15 % elektrocheminiam dengimui. Būdingiausias nikelio oksidacijos laipsnis +2. Junginiai, kuriuose nikelio oksidacijos laipsnis +3 yra reti ir sunkiai susintetinami.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos Rūdų kalnuose (Erzgebirge) iš vario rūdos buvo išgaunamas rusvas nikelio darinys – nikelinas. Kalnakasiai manė, kad tai esanti vario rūda, tačiau iš jos nepavykdavo išgauti vario, todėl jie manė, kad būsią apgauti kalnų dvasių – nikelių (panaši istorija buvo su kobaltu).


Vikiteka