Alavitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Teritorijos apgyvendintos alavitais.

Alavitai – viena iš šiitų sektų. Ši sekta atsirado IX a. Sektos įkūrėjas – Nusairas. Jo mokymuose susipynė astraliniai kultai, tikėjimas į dvasios persikūnijimą ir krikščionybės elementai.

Alavitai tiki, kad kažkada visos jų dvasios buvusios žvaigždėmis. Ali perkėlė jas į žmonių kūnus. Mirusių teisingo tikėjimo alavitų dvasios vėl tampa žvaigždėmis ir susilieja su dvasinguoju Ali, tuo tarpu nusidėjusiųjų dvasios persikelia į gyvūnus.

Alavitai skaito krikščioniškąją evangeliją, religiniuose ritualuose naudoja duoną ir vyną, dažnai alavitai turi krikščioniškus vardus. Alavitai turi savo šventąją knygą, sudarytą Korano pagrindu, tačiau visa jos išmintis prieinama tik šventikams. Šiuo metu nemažai alavitų gyvena Sirijoje, Libane, Turkijoje.

Vikiteka