Ču (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ču
Ču Kazachijoje
Ču Kazachijoje
Ilgis 1067 km
Baseino plotas 62 500 km²
Vidutinis debitas 70 m³/s
Ištakos Tian Šanis
Žiotys Aščikolio įduba
Šalys Kirgizija, Kazachstanas

Ču (kirg. Чүй, kaz. Шу) – upė šiaurės Kirgizijoje ir pietų Kazachijoje. Prasideda Tian Šanio kalnuose, susiliejus Džuvanaryko ir Kočkoro upėms, prasidedančioms atitinkamai Terskėj Alatau ir Kirgizijos kalnagūbriuose. Pradžioje teka į rytus, patenka į Isyk Kulio dubumą, bet į patį ežerą neįteka. Nuo ten pasuka į šiaurės vakarus ir teka Boomo tarpekliu kol pasiekia Ču slėnį, kuriame įsikūrę daugelis svarbių Kirgizijos miestų. Toliau teka į šiaurę, kerta Mujunkumo dykumą kol išdžiūsta Aščikolio įduboje. Seniau ypač vandeningais metais pasiekdavo Syrdarjos baseiną.

Didžiausi intakai: Čonkeminas, Kičikeminas, Yrgaytai, Kakpatasas (dešinieji), Alamedinas, Alaarča, Aksu, Kuragaty (kairieji). Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui (daugiausia Ču slėnyje). Kazachijoje upės vagoje įrengtas Ortotokojaus tvenkinys[1].

Prie Ču upės įsikūrę 2 miestai: Tokmakas (Kirgizijoje), Šu (Kazachijoje).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prie upės, palei šilko kelią, kūrėsi Sogdo pirklių gyvenvietės. Vėliau istoriniai Sujabo ir Balasaguno miestai buvo vakarų tiurkų kaganato ir Karachanidų chanato sostinės.

1878 m. upei pralaužus ledų užtvaras, užtvindžius ir nuniokojus Tokmako miestą Semirečjės provincijos sostinė buvo perkelta į Biškeką. Po to Tokmakas pamažu prarado svarbą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 488 psl.