Arabų kalba

Arabų kalba عربية `Arabiyya
Kalbama:	Arabų šalys (iš viso 22), kitos šalys su didelėmis arabų mažumomis
Kalbančiųjų skaičius:	177-225 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	6
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	Semitų-chamitų  Semitų   Centro semitų    Pietų centro semitų
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	Alžyras,  Bahreinas,  Komorai,  Čadas,  Džibutis,  Egiptas,  Eritrėja,  Irakas,  Izraelis,  Jordanija,  Kuveitas,  Libanas,  Libija,  Mauritanija,  Marokas,  Omanas,  Palestina,  Kataras,  Saudo Arabija,  Sudanas,  Sirija,  Tunisas,  Jungtiniai Arabų Emyratai,  Jemenas,  Jungtinės Tautos
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:	ar
ISO 639-2:	ara
ISO 639-3:	ara - makro kalba

Arabiškai kalbančių šalių žemėlapis

Arabų kalba (العربية al-ʻarabīyah or عربي/عربى ʻarabī) (Apie šį garsą [al ʕarabijja] arba (Apie šį garsą [ʕarabi]) – semitų kalbų grupės kalba. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje. Kalbančiųjų 177-225 mln.

Seniausi paminklai – V amžiuje prieš mūsų erą.

Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Ji vadinama Moderniaja Standartine Arabų kalba arba Literatūrine arabų k. Tai šiuo metu vienintelė oficiali arabų k. forma, naudojama daugumoje rašytinių dokumentų taip pat formaliose šnekamosiose situacijose, pvz., paskaitose ir žinių pranešimuose. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę dialektų, kuriais kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susišneka.

Arabų kalbos priklauso Centrinei Semitų kalbinei grupei, ir yra glaudžiai susijusios su hebrajų, aramėjų, Ugaritų ir finikiečių kalbomis. Standartizuota rašytinė arabų kalba skyriasi nuo ir yra konservatyvesnė už visas šnekamasiąs variacijas, jos egzistuoja viena šalia kitos būklėje, žinomoje kaip diglosija, vartojamos greta skirtingoms socialinėms funkcijoms.

Turi dvidešimt aštuonias priebalsines ir šešias balsines (ilgąsias ir trumpąsias a, i, u) fonemas, tris linksnius, tris skaičius, sudėtingą veiksmažodžio sistemą, išplėtotą vidinę fleksiją, gausų žodyną. Šnekamoji nutolusi nuo literatūrinės.

Skiriamos penkios pagrindinės tarmių grupės: Arabijos pusiasalio, Egipto-Sudano, Sirijos, Mesopotamijos (Rytų, Irako), Šiaurės Afrikos (Magribo); pastarajai artima maltiečių kalba.

Iš arabų kalbos yra kilę daug tarptautinių terminų (algebra, alkoholis, almanachas, azimutas, kalis, kamparas, karatas, tarifas).

Arabų kalbos žodžiams užrašyti naudojamas arabų raštas.

Nuorodos

• ara Etnologijos kalbos kodo „ara“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „ara“)

Vikižodynas

Vikiteka