Ponto stepė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ponto stepė

Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose. Driekiasi per Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano teritorijas. Ponto stepė yra dar didesnio Eurazijos stepės regiono dalis ir rytuose pereina į Kazachijos stepę.

Užima ~994 000 km² teritoriją. Pietinė stepės riba – Kaukazo kalnai, šiaurinė – miškų juosta. Būdingi bemiškiai žolinių stepių plotai, dabar daugiausia išdirbti. Kaspijos pakrantėse pasitaiko pusdykumių. Klimatas ryškiai žemyninis, vasaros karštos, žiemos speiguotos, kritulių iškrenta nedaug, dažnos sausros. Geologiškai Ponto stepė susiformavo iš Turgajaus jūros dugno.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ponto stepės istorija.

Ponto stepė atitinka senovinius Sarmatijos ir Skitijos regionus. Manoma, kad čia anksčiausiai domestikuoti arkliai. Priešistoriniais laikais čia gyveno Srednyj Stogo, duobinių kapų, katakombų, Srubnos, Novočerkasko kultūros. Vėliu čia įsivyravo stiprios, gerai ginkluotos, raitųjų klajoklių ordos – indoiranėnai (XX–XIV a. pr. m. e.), kimerai (VIII–VII a. pr. m. e.), skitai, sarmatai, gotai, bolgarai, hunai, alanai, avarai, gioktiurkai, onogurai, sabirai, chazarai, pečenegai, kipčiakai, kumanai, totoriai, kazokai, nogajai.