Brunėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
برني دارالسلام
Negara Brunei Darussalam
Brunėjaus vėliava Brunėjaus herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Brunėjus žemėlapyje
Valstybinė kalba malajų, anglų
Sostinė Bandar Seri Begavanas
Didžiausias miestas Bandar Seri Begavanas
Valstybės vadovai Hassanal Bolkiah
Sultonas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
5 770 km² (162)
8,6 %
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
379 444 (165)
65,76 žm./km² (101)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
9,53 mlrd. $ (138)
25 600 $ (30)
Valiuta Brunėjaus doleris
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +8
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1984 m. sausio 1 d.
Valstybinis himnas Brunėjaus himnas
Interneto kodas .bn
Šalies tel. kodas 673

Brunėjaus Darusalamas (Brunėjus) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

Turinys

Istorija [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus istorija.

Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.

XV a, Brunėjui vystant aktyvius ryšius su Melakos sultonatu, čia atkeliavo islamas, įkurtas Brunėjaus sultonatas ir pradėta sultonų dinastija, egzistuojanti iki šiol. Tuo metu sultonatas kontroliavo didžiules teritorijas Borneo šiaurėje (beveik sutampančias su dabartine Rytų Malaizija), steigė savo kolonijas Filipinų salose – įkūrė musulmoniškas gyvenvietes, tarp jų ir Manilą.

XVI a pabaigoje sultonato ekspansija buvo sustabdyta ispanų, kurie kolonizavo Filipinų salas, įkurdami Filipinus. Keičiantis prekybos srautams bei geopolitinei situacijai, silpo ir sultonatas. Jis nebepajėgė konkuruoti ir su kitais sultonatais, tokiais kaip Sulu sultonatas ar Magindanao. XVII a. II pusėje Brunėjus atidavė didžiules teritorijas (dab. Sabahas) Sulu sultonui.

XIX a Malajų salyne labai suaktyvėjo britai. 1839 m keliautojas Džeimsas Brukas padėjo sultonui numalšinti sukilimą, už ką kaip dovaną gavo nedidelę teritoriją aplink Kučingo miestą. Plėsdamas teritorijas Brunėjaus sąskaita, jis sukūrė Saravako karalystę. Panašiu metu Didžioji Britanija iš Sulu sultono išsinuomavo Sabaho teritoriją, kuri tapo Šiaurės Borneo kolonija. Abi sritys šiuo metu sudaro Rytų Malaiziją. Realiai likusi sultono valdžioje teritorija (ir esanti šiuolaikinio Brunėjaus teritorija) irgi tapo britų protektoratu.

Brunėjaus, buvusio Britų imperijos užkampio ir piratų prieglobsčio, padėtis labai pasikeitė 1929 m. jame atradus naftos ir gamtinių dujų. Šis atradimas aktualus ir šiandien: dabar tai viena iš turtingiausių pasaulio šalių.

Po Antrojo pasaulinio karo vykstant intensyviai dekolonizacijai, iš buvusių britų valdomų sričių buvo suformuota Malaizija. Brunėjui, kaip ir Singapūrui, buvo siūloma į ją įsijungti, tačiau sultonas atsisakė, iki pat 1984 m. likdamas Jungtinės Karalystės protektoratu.

Politinė sistema [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus politinė sistema.

Administracinis suskirstymas [taisyti]

Geografija [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus geografija.

Pagrindiniai Brunėjaus miestai:

Ekonomika [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus ekonomika.

Demografija [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus demografija.

Oficiali Brunėjaus kalba yra malajų. Taip pat yra paplitusios kinų ir anglų kalbos. Vietinė malajų kalbos atmaina, kuria kalba apie du trečdaliai gyventojų, gerokai skiriasi nuo standartinės malajų kalbos.

Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,7 % (vyrų – 95,2 %, moterų – 90,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Brunėjuje yra 75,74 metų – truputį didesnė negu Lietuvos.[1] Gyventojų amžiaus struktūra: [1]

Pasiskirstymas pagal religijas[1]
Religija Procentai
Musulmonai
  
67 %
Budistai
  
13 %
Krikščionys
  
11 %
Ateistai
  
7 %
Vietinių religijų atstovai
  
2 %
  • 0-14 metų: 26,6 %
  • 15-64 metų: 70,1 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,3 % (2009 m. apsk.)

Etninė sudėtis:[1]

  • malajai – 66,3 %
  • kinai – 11,2 %
  • vietiniai – 3,4 %
  • kiti – 19,1 % (2004 m. apsk.)

Kultūra [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus kultūra.

Kita informacija [taisyti]

Šaltiniai [taisyti]

Nuorodos [taisyti]


Žemėlapiai:


Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Brunėjus