Azovo jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azovo jūra iš kosmoso

Azovo jūra (ukr. Азовське море, rus. Азовское море, antikoje vadinta Palus Maeotis arba Maiotis) – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės rytus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame – Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. Сиваш arba Гнилое море). Tai pati sekliausia pasaulio jūra.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Plotas – 37 805 km²
  • Kranto linija – 1472 km
  • Didžiausias gylis – iki 15 m;
  • Didžiausia sala – Biriučij;
  • Vandens sūrumas 11 ‰, pietinėje dalyje 2–4 ‰

Didžiausi uostai – Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje – Berdianskas, Mariupolis.

Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – Donas ir Kubanė.

Kitomis kalbomis[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės graikai vadino Μαιῶτις, romėnai – Palus Macotis, skitai – Kargaluk, arabai – Nitšlak arba Baral-Azov, turkai – Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – Azakdenizi.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:

  • turkų kalba – azak – 'žemas', 'menkas'.
  • legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 m. žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.

Vikiteka