Chakasai
| Chakasai | |
|---|---|
 Chakasų muzikantai
| |
| Gyventojų skaičius | ~77 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija:75 622 |
| Kalba (-os) | chakasų, rusų |
| Religijos | šamanizmas, krikščionybė (stačiatikiai) |
| Giminingos etninės grupės | kirgizai, šorai |
 Vikiteka: |
Chakasai |
Chakasai (sav. тадарлар) – tiurkų kilmės Sibiro tauta, gyvenanti daugiausia Rusijos Chakasijos Respublikoje (65 421), taip pat Krasnojarsko krašte (4489), Tuvoje (1219), Kemerovo srityje (503). Kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia chakasų kalba, dalis (23 %) – rusų kalba. Chakasai rasiškai yra mongolidai.
Chakasų protėviai buvo Jenisiejaus kirgizai, klajokliai totoriai, ketai, samojedų tautos. XVIII-XIX a. tapo sėslūs, iki tol gyveno daugiakampėse rentininėse jurtose. Senesniuose rusų šaltinuose chakasai minimi kaip Minusisko, Abakano totoriai.
Išskiriamos 4 etnolingvistinės chakasų grupės: kačinai, koibalai, kyzylai, sagajai.
Chakasai tradiciškai verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste – augina arklius, avis, galvijus. Taip pat užsiima žemės ūkiu (miežių auginimu). Tarybiniais metais dalis pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kasyklose, geležinkelių transporte ir kt.[1]
Chakasai išlaikę herojinius epus („Altyptyg nymach“), išlikusios akmeninės tvirtovės. Ši tauta tradiciškai išpažįsta šamanizmą (rasta daugiau kaip 200 aukojimo vietų), bet dabar didesnioji dalis yra stačiatikiai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Chakasai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003