Taiga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Taiga yra Žemės šiaurės pusrutulyje, tarp tundros ir mišriųjų miškų, kitur – stepių

Taiga − augalijos tipas, kuriame vyrauja spygliuočiai medžiai (eglės, kėniai, maumedžiai, pušys).

Taiga yra šiaurinio pusrutulio vidurinių platumų klimato juostos šiaurinėje dalyje ir užima didelius Eurazijos ir Š. Amerikos plotus. Šiaurėje (pvz., Taimyre) taiga siekia 72°, pietuose (pvz., Japonijoje) − 42° šiaurės platumos.

Taigos klimatinių sąlygų diapazonas yra gan platokas: šilčiausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo 14 iki 18 °C, kritulių − nuo 400 iki 600 mm, žiemos šaltos, bet nevienodai sniegingos. Visur didelis dirvos ir oro drėgnumas.

Pagal medžių lajos tankumą skiriama tamsioji taiga (vyrauja eglės, kėniai) ir šviesioji taiga (vyrauja maumedžiai, pušys).

Tamsioji taiga[taisyti | redaguoti kodą]

Tamsioji taiga Aliaskoje

Tamsiosios taigos tanki medžių laja mažai praleidžia šviesos, dėl to po medžiais auga daugiausia samanos, kerpės, kai kur mėlynės, bruknės. Iš žolių čia vyrauja kiškiakopūsčiai, kriaušlapės, paparčiai.

Trako tamsiojoje taigoje beveik nėra. Kai kur auga kadagiai, serbentai, sausmedžiai, gluosniai.

Dideli taigos plotai, ypač šiaurėje, supelkėję, miškų vietoje susidarę durpynai.

Šviesioji taiga[taisyti | redaguoti kodą]

Šviesioji taiga Aliaskoje

Šviesiosios taigos medžiai retesni; traką sudaro žemaūgės pušys, daūriniai rododendrai, žemaūgiai beržai; nemažai auga įvairių žolių.

Fauna[taisyti | redaguoti kodą]

Taigai, plytinčiai didžiulėse teritorijose, būdingas savitas gyvūnijos pasaulis. Joje yra daug medžiais laipiojančių žinduolių rūšių − voverė, šermuonėlis, burundukas, sabalas, iš grobuonių − rudasis lokys, lūšis, ernis. Būdingi ir sausumos bei vandenų atstovai: briedis, bebras. Tipiški taigos paukščiai − kurtinys, jerubė, riešutinė, tetervinas, apuokas ir kt.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Taiga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka