Vietnamas

Dabartinis Vietnamo pavadinimas 越南 Viet Nam yra vartojamas nuo 1802 m. Jis sudarytas apkeitus vienos seniausių šalies valstybių, – Namviet, – skiemenis. Tai padaryta su Kinijos leidimu.

Iki tol Vietnamas gana dažnai keitė savo pavadinimą. Seniausios vietų tautos sukurtos valstybės vadinosi Van Lang ir Aulak. Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e šalis priklausė Nam Việt valstybei, kuri valdė ne tik Vietnamą, bet ir visą Pietų Kiniją.

Šalį valdant Tangų Kinijai, jai suteiktas pavadinimas Annam 安南 (Anamas), t. y. „sutramdyti pietūs“. Šis pavadinimas neretai atgimdavo iki pat XIX a. (Prancūzijos indokinijos dalis irgi buvo vadinama Annam), bet pačių vietnamiečių nėra mėgstamas.

Nuo X a šalis buvo vadinama Đại Cồ Việt (大瞿越), vėliau – Đại Việt (大越). XV a. pradžioje šaliai suteiktas vardas Đại Ngu (大虞), kuris naudotas labai ilgai per šalies susiskaldymą iki pat XIX a, kol jo nepakeitė dabartinis Viet Nam.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Vietnamo istorija

Nuo paskutiniųjų amžių pr. m. e. Vietnamo istorija buvo glaudžiai susijusi su Kinijos istorija, nes ši šiaurinė kaimynė stipriai paveikė šalies kultūrą ir valstybingumą. Iki pat X a. Vietnamas buvo sporadiškai užkariaujamas Kinijos ir protarpiais įstengdavo iškovoti nepriklausomybę.

Nuo X a prasidėjo šalies klestėjimas, kurio metu valdė stiprios dinastijos. Valstybė plėtėsi į pietus savo kaimynės Čampos, vėliau Kambodžos sąskaita, kurios pradžioje valdė visą dabartinį vidurio ir pietų Vietnamą. Ši plėtra baigėsi tik XVIII a., kuomet Vietnamas įgijo dabartines ribas, galutinai okupuodamas visą Čampą ir Kambodžos pietinę dalį.

XV-XVIII a. šalis buvo susiskaldžiusi į tris, vėliau į dvi dalis, valdomas skirtingų giminių. Šis susiskaldymas davė precedentą ir vėlesniam šalies susiskaldymui XX a.

Valdant paskutiniajai Nguen dinastijai, XIX a. šalis pateko Prancūzijos įtakon: 1884 m. prancūzai užėmė Vietnamą ir pavertė jį savo kolonija, įjungdami į Prancūzijos Indokiniją. Po Antrojo pasaulinio karo Vietnamo nacionalistai – Vietminas – paskelbė nepriklausomybę. Prasidėjo Indokinijos karas prieš prancūzus. Nepriklausomybės šalininkai nugalėjo, tačiau šalis buvo padalinta per 17 platumą, į komunistų ir nekomunistų kontroliuojamas teritorijas. Po Vietnamo karo su JAV Vietnamas buvo suvienytas ir tapo Vietnamo Socialistine Respublika.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Vietnamo politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Vietnamo administracinis suskirstymas

Vietnamo provincijos

Vietnamas skirstomas į 58 provincijas (viet. tỉnh, kin. 省, pinyin shěng) ir 5 centrines savivaldybes (kurios turi tokias pat teises kaip ir provincijos) (thành phố trực thuộc trung ương).

Provincijos smulkiau skirstomos į provincijos savivaldybes (thành phố trực thuộc tỉnh), miestus (thị xã) ir rajonus (huyện), dar smulkiau į gyvenvietes (thị trấn) arba komunas (xã).

Centrinės savivaldybės smulkiau skirstomos į rajonus (quận) ir apskritis. Rajonai ir apskritys smulkiau skirstomos į administracinius rajonus (phường).

[taisyti] Geografija

Kriokliai Vietnamo šiaurėje.

Pagrindinis straipsnis: Vietnamo geografija

Vietnamas yra žemumų, miškingų aukštumų ir kalnų šalis. Lygumos užima ne daugiau nei 20 % teritorijos. Šiaurinę dalį daugiausiai sudaro aukštumos ir Raudonosios upės delta. Čia yra ir aukščiausias Vietnamo kalnas Phan Xi Păng (3 143 m). Pietėje dalyje slypi pakrantės žemumos, dideli miškai ir taip pat kalnai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Vietnamo ekonomika

Turgus Vietname.

Žemės ūkis Vietname turi daugiausia dirbančių žmonių. Ryžiai - populiariausias žemės ūkio produktas. Mekongo ir Raudonoji upė yra geriausios vietos ryžiams auginti. Riešutai, kukurūzai, saldžios bulvės, pupelės yra mažiau populiarūs žemės ūkio produktai. Kava, medvilnė, arbata, popierius, cukranendrės yra pelno produktai. Žvejyba, ypač krevečių, ir žemės ūkis sudaro svarbią pramonę. Kaučiukas svarbus Vietnamui.

Daugiausia Vietnamo mineralų yra šiaurėje. Vietname daugiausia kasama anglis, taip pat fosfatai, manganas, boksitai, įvairios rūdos. Svarbūs naftos, dujų telkiniai pietiniuose vandenyse. Svarbios pramonės šakos yra drabužių, avalynės gaminimas, įrengimų konstravimas, plieno, cemento, trąšų, popieriaus, stiklo gamyba.

Vietnamo pagrindiniai mainų partneriai yra Kinija, Japonija, JAV, Singapūras, Rusija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Vietnamo demografija

Vietnamo religijos
religija			procentas
Budizmas			85 %
Krikščionybė			8 %
Kitos religijos			7 %

86,2 % Vietnamo populiacijos sudaro vietnamiečiai, dar vadinami kinhais. Jie yra susitelkę žemumose ir upių deltose. Vietnamiečių turi didžiąją dalį politinės ir ekonominės valdžios bei daro daugiausiai kultūrinės įtakos. Didžioji dalis likusių gyventojų yra mažų, vietinių etninių grupių atstovai ir daugiausiai gyvena aukštumose, kurios užima du trečdalius šalies teritorijos.

Apie 85 % gyventojų laiko save budistais, bet ne visi praktikuoja šią religiją kasdien. Be to, Vietnamo budizmas skiriasi nuo budizmo kitose Azijos šalyse ir dažnai yra susimaišęs su kitomis religijomis.