Naujieji religiniai judėjimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Naujieji religiniai judėjimai – bendrinis terminas, naudojamas apibrėžti konkrečioje socialinėje terpėje neįprastiems, naujiems, nuo tradicinių religinių organizacijų atskilusiems, iš kitų šalių atkeliavusiems ar pan. tikėjimams (toliau – NRJ). Tikėjimas, įprastas vienoje šalyje, kitoje šalyje gali būti neįprastas ir todėl laikomas NRJ, tad sąvoka yra labai sąlyginė. Neretai naujieji religiniai judėjimai vadinami sektomis. Nors sociologijos sektos sąvoka gali būti naudojama pakaitomis su naujųjų religinių judėjimų sąvoka, dėl neigiamų sektos sąvokos konotacijų termino sektos apibūdinant naujuosius religinius judėjimus siūloma vengti.

Nėra aiškaus sutarimo, kokios grupės vakarų pasaulyje vadintinos NRJ. Naujųjų religinių judėjimų tyrinėtoja, sociologė Eileen Barker būdvardį „naujieji“ supranta kaip atsiradusį po Antrojo pasaulinio karo arba naują konkrečioje valstybėje arba visuomenėje. Kai kurie kiti religijos sociologai NRJ laiko visus judėjimus, atsiradusius XIX a. viduryje ir vėliau.

Sociologai pastebi, kad NRJ kilimą ar augimą dažnai skatina ekonominiai ar socialiniai veiksniai – neramumai, krizės ar katastrofos,, greiti visuomenės gyvenimo pokyčiai – techninės revoliucijos, ekonominiai pakilimai ar nuosmūkiai.

Pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos paskutiniųjų NRJ bangų vakarų pasaulyje kilo XIX a. viduryje (atsirado tokie judėjimai, kaip Bahajai, Jehovos liudytojai, mormonai) bei – po II pasaulinio karo (Susivienijimo judėjimas – munistai, Scientologai, Ošo judėjimas). Alternatyvios bei bendruomeninės gyvensenos NRJ, rytų kilmės grupės išplito kartu su XX a. antrojoje pusėje išaugusiu kontrkultūros fenomenu (Krišnos sąmonės bendrija, jogos, budizmo grupės, krikščioniškos kilmės grupė Dievo vaikai (dabar – Šeima) ir kt.).

Pasaulyje NRJ paprastai nebūna priskiriamos penkių „pasaulinių“ tikėjimų (budizmo, induizmo, islamo, judaizmo ir krikščionybės) atšakos, jei jos turi stiprias (daugumą sudarančias) bendruomenes vienoje ar keliose šalyse. Taip pat naujiesiems religiniams judėjimams dažniausiai nepriskiriamos lokalios, vienai tautai būdingos ar tradicinės šamanistinės bendruomenės.

Daugelyje šalių, išskyrus Japoniją, NRJ patraukia tik nedidelę visuomenės dalį.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje NRJ dažniausiai priskiriami visi tikėjimai, neįtraukti į Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje esantį tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų sąrašą. Dalis Lietuvoje veikiančių netradicinių religinių bendruomenių turi gana ilgą istoriją (pvz., septintosios dienos adventistai, sekmininkai, metodistai, Naujoji apaštalų bažnyčia, Jehovos liudytojai), ir gali gauti valstybės pripažintų religinių bendrijų statusą. Tokį statusą jau turi Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga.

NRJ banga kilo 1989-1995 m., Lietuvai atgaunant nepriklausomybę; šis laikotarpis taip pat pasižymėjo dideliais pokyčiais visuomenės gyvenime apskritai. Vėliau ši banga nuslūgo, naujųjų religinių bendruomenių narių skaičius pastebimai nebeauga, nors pačių naujųjų religinių judėjimų daugėja.

Visoms netradicinėms religinėms bendruomenėms, įskaitant ir NRJ, 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis save priskyrė apie 0,48 proc. Lietuvos gyventojų.

Naujieji religiniai judėjimai, veikiantys Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairūs kiti religinio pobūdžio judėjimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka