Tian Šanis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tian Šanis

Tian Šanis (kinų k.: 天山, Tiān Shān; „dangaus kalnai“) – kalnynas Vidurinėje Azijoje, besidriekiantis į šiaurę ir vakarus nuo Takla Makano dykumos Kazachstano, Kirgizijos ir vakarų Kinijos Sindziango Uigurijos autonominio regiono pasienyje. Pietuose jis jungiasi su Pamyro kalnais. Kalnynas taip pat driekiasi šiaurinėse Pakistano teritorijose bei kai kuriose Džamu ir Kašmyro srityse, kur jungiasi su Hindukušu.

Vakarų kartografai vaizduoja rytinę Tian Šanio dalį tik į vakarus nuo Urumčio, o į rytus nuo miesto esančius kalnus vadina Bogdašaniu. Tuo tarpu kinų kartografai nuo pat Hanų dinastijos iki dabar priskiria Bogdašanio ir Barkolo kalnynus Tian Šaniui.

Saulėlydis Chan Tengri

Tian Šanis priskiriamas Himalajų orogeninei juostai, susiformavusiai Kainozojaus eroje susidūrus Indijos ir Eurazijos plokštėms. Tai vienas ilgiausių Vidurinės Azijos kalnynų, besidriekiančių apie 2 800 km į rytus nuo Taškento Uzbekijoje.

Aukščiausias Tian Šanio taškas – Pergalės viršukalnė (7 439 m), kuri taip pat yra aukščiausias Kirgizijos kalnas, stūksantis Kinijos pasienyje. Antras pagal aukštį Tian Šanio kalnas, Chan Tengri (Dvasių valdovas) (7 010 m), puošia Kazachstano ir Kirgizijos sieną. Alpinistai teigia, jog tai labiausiai į šiaurę nutolę aukštesni nei 7 000 m kalnai pasaulyje.

Torugarto perėja (3 752 m) yra Kirgizijos ir Kinijos Uigurijos provincijos pasienyje. Miškingame Alatau kalnyne, esančiame žemiau, šiaurinėje Tian Šanio dalyje, gyvena piemenų gentys, kalbančios tiurkų kalbomis. Didelės upės, ištekančios iš Tian Šanio: Syrdarja, Ilis ir Tarimas. Šiaurės vakarų Tian Šanyje išsiskiria Aksu kanjonas.

Vienas pirmųjų europiečių, apsilankiusių Tian Šanyje, ir pirmasis jį aprašęs buvo rusų tyrinėtojas Piotras Semionovas, keliavęs po šiuos kalnus XIX a. 6 dešimtmetyje.


Commons-logo.svg Vikiteka: Tian Šanis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka