Tibeto budizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

    
Budizmas

Dharma Wheel.svg

Pagrindai

Keturios tauriosios tiesos
Taurusis aštuonialypis kelias
Trys brangenybės

Pagrindinės sąvokos

Trys būties požymiai
Dievo samprata budizme
Devyni vienijantys teiginiai
Dharma · Skandha · Šūnjata
Atbudimas · Nirvana · Atgimimas
Samsara · Sąlygotoji kilmė · Karma

Veikėjai ir vietovės

Mitologija · Sidharta Gautama
Buda · Bodhisatva
· Budos mokiniai ·
Piligrimystės vietovės

Mokyklos

Theravada
Hinajana · Mahajana
Vadžrajana · Lamaizmas
Dzenas

Tekstai

Tripitaka · Pali kanonas
Mahajanos sūtros

Terminai ir vardai

Sanskritiškos kilmės
Pali kalbos kilmės

Dharma Wheel.svg

Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Tibeto budizmas arba lamaizmasmahajanistinio budizmo (Vadžrajanos) šaka, susiformavusi Tibete. Tibeto budizmas daugiausia paplitęs Kinijoje (Tibeto ir Vidinės Mongolijos autonominiuose regionuose), Mongolijoje, kai kuriose Nepalo ir Indijos vietose, Rusijoje (Kalmukijoje, Tuvoje, Buriatijoje). Tibeto budistai priklauso Pasaulinei budistų brolijai, įkurtai 1950 m.

Doktrina[taisyti | redaguoti kodą]

Tibeto budizmo doktrinos šaltinis – kanonas Kandžūras, sudarytas XIV a., Kandžūro komentaras Tandžūras bei žymiausių dvasininkų veikalai. Tibeto budizmas nuo kitų budizmo šakų daugiausia skiriasi apeigomis, dideliu dvasininkų reikšmingumu. Budų ir bodhisatvų kultas susipynęs su vietinių dievybių kultu; jame nemažai magijos. Ritualas yra detalus ir iškilmingas. Kadangi kiekvienas Tibeto budistas privalo turėti dvasinį vadovą (lamą), labai gausi dvasininkija. Ji Tibete sudarė teokratinę valdžią, vadovaujamą dalai lamos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tibeto budizmas pradėjo formuotis VII a., mahajanai (ją skleidė indų misionierius Padmasambava) maišantis su vietiniais Tibeto tikėjimais. Šių tikėjimų veikiama, mahajana perėmė kai kuriuos šamanizmo elementus (magiją). Nuo Padmasambavos prasidėjo raudonkepuriai (Raudonoji bažnyčia) – viena iš Tibeto budizmo formų. Bengalas vienuolis Atiša XI a. sugriežtino vienuolynų discipliną, padidino dvasininkijos reikšmę. XIV a. Tibeto budizmą reformavo vienuolis Dzonkava: buvo sumažinta magijos elementų, sugrąžintas celibatas, nustatyta dvasinė hierarchija, įsteigta vadinamoji Geltonoji bažnyčia – dabartinė Tibeto budizmo forma.

Tibeto budizmo vadovai dalai lamomis vadinami nuo XV a.[1]

XVII a. į Užbaikalę ir Pribaikalę Tibeto budizmas pradėjo plisti iš Tibeto ir Mongolijos.[2]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lamaizmas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 341 psl.
  2. http://www.spauda.lt/history/russian/buriats.htm

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Tibeto budizmo bendruomenė „Rigdzin Gatsel Ling"