Žėrutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žėrutis - silikatų klasės mineralų grupė. Šiai grupei būdingas aukštas tobulas skalumas.
Bendra žėručių cheminė formulė:
- X2Y4-6Z8O20(OH,F)4,
- kurioje „X“ yra kalis, natris, ar kalcis, rečiau baris, rubidis, ar cezis
- „Y“ yra aliuminis, magnis ar geležis, rečiau manganas, chromas, titanas, litis, ir kt.
- „Z“ daugiausiai silicis ar aliuminis, bet būna ir Fe3+ ar titanas.
Žėručiai yra dielektrikai ir chemiškai atsparūs mineralai. Naudojami gaminant įvairius izoliatorius. Skaidrūs žėručiai naudojami vietoj stiklo, ypatingai ten, kur reikalingas atsparumas aukštai temperatūrai.
 |
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
