Marianų lovys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Marianų įduba)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marianų įduba žemėlapyje

Marianų lovys − povandeninė įduba Ramiajame vandenyne, Filipinų jūroje, išilgai Marianų salų rytinių krantų.

Ten, kur tektoninės plokštės užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Marianų lovio ilgis ~1500 km, gylis >7000 m; didžiausias gylis − 11 033 m.

Pati giliausia žinoma vieta Žemėje Čalendžerio gelmė yra Marianų lovyje į rytus nuo Filipinų. Ją 1951 m. atrado britų žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau echolotu nustatė rusai.

Nusileidimai[taisyti | redaguoti kodą]

1960 m. žmogaus valdomas amerikiečių batiskafas nusileido į 10 915 m gylį − beveik 2100 m giliau nei Everesto aukštis.

2009 m. giliavandenis automatinis povandeninis aparatas „Nereus“, sukurtas JAV „Woodse Hole“ okeanografijos institute, sėkmingai pasiekė „Čalendžerio gelmės“ vietą Marianų įduboje. Daugiau nei 4 metrų ilgio „Nereus“ į Marianų įdubą buvo pradėtas leisti gegužės 31 d. iš tyrimų laivo „Kilo Moana“. Giliavandenis aparatas buvo valdomas naudojant labai ploną ir tvirtą šviesolaidį. „Nereus“ kelionė į vandenyno dugną truko apie 10 valandų. Vandenyno dugną pasiekęs aparatas jį nufilmavo ir nufotografavo, paėmė vandens bei nuosėdų mėginius.

Žinomas režisierius ir „National Geographic“ programos „Explorer-in-Residence“ dalyvis Džeimsas Kameronas (James Cameron) vienviečiu povandeniniu laivu pasiekė giliausią vietą pasaulio vandenynuose – Čelendžerio gelmę Marianų įduboje. Į 10 898 metrų gylį Dž. Kameronas nusileido 2012 m. kovo 26 d., rytą 7:52 vietos laiku (0:52 min. Lietuvos laiku).

Marianų lovys praktiškai yra neištirtas, todėl neabejojama, kad „Nereus“ prisidės prie naujų atradimų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Marianų lovys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka