Konfucianizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Pasaulio civilizacija: Kinijos civilizacija (Zhongguo) |
| Istorija |
| Menas: |
| Architektūra, Dailė, Muzika, Teatras, Literatūra |
| Religija ir Filosofija: |
| Mitologija, Konfucianizmas, Daoizmas, Budizmas |
| Raštas, Mokslas, Kalendorius |
Konfucianizmas (trad.kin.: 儒學; supapr.: 儒学; pinyin: Rúxué; pažodžiui „intelektualų mokykla“) – Kinijoje atsiradusi ir po Rytų Aziją paplitusi etinė ir filosofinė sistema, neretai priskiriama prie religijų. Svarbiausiu autoritetu dažniausiai laikomas VI-V a. pr. m. e. gyvenęs filosofas Konfucijus, kurio vardu doktriną pavadino vakariečiai.
Konfucianizmas kalba apie visuomenę, valstybės valdymą, šeimą, moralę. Visos šios idėjos Rytų Azijoje darė ir tebedaro didelę įtaką.
Kiti svarbūs konfucianistai: Mengzi (Mencijus), Xunzi (Siundzi).
Konfucionizme žmogus turi vadovautis:
- teisingumu
- individo ir valdžios morale
- elgesio tvirtumu
- minties gelme
- nustatytais santykiais tarp žmonių
- žmogus turi nuolat siekti tobulumo, dvasios nepriklausomybės, mąstymo ir veiklos vienybės, emocinės harmonijos ir psichologinės pusiausvyros (mąstant – blogiausias būdas, mėgdžiojant – lengviausias būdas, tyrinėjant – karščiausias būdas).
Nuorodos [taisyti]