Jungtiniai Arabų Emyratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
الإمارات العربيّة المتّحدة
Al-Imārāt al-‘Arabīyah al-Muttahidah
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtinių Arabų Emyratų herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Jungtiniai Arabų Emyratai žemėlapyje
Valstybinė kalba Arabų
Sostinė Abu Dabis
Didžiausias miestas Dubajus
Valstybės vadovai Chalifa bin Said al-Nahjan
Valdovas
Maktoum bin Rašid Al Maktoum
Vyriausybės vadovas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
83 600 km² (116)
0 %
Gyventojų
 – 2009 (progn.)
 – Tankis
 
6 000 000 (20)
55 žm./km² (150)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
129,40 mlrd. $ (55)
49 700 $ (3)
Valiuta Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas (AED)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1971 m. gruodžio 2 d.
Valstybinis himnas Jungtinių Arabų Emyratų himnas
Interneto kodas .ae
Šalies tel. kodas 971

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje.[1] JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Oman-orn.png
Omano istorija
Maganas
Omano imamatai:
Pirmasis > Antrasis > Trečiasis
Svetimšalių valdymas:
Bujidai (972-1050) > Seldžiukai (1053-54)
Nabhani dinastija
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai
Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57)
Omanas, JAE
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų istorija. Iki XIX a. – Omano istorija.

Jungtiniai Arabų Emyratai – valstybė susiformavusi XIX a. kaip britų kolonijinės politikos pasekmė. Iki tol ši teritorija buvo neatsiejama istorinio Omano regiono dalis, ją valdė Omano dinastijos.

Nuo XVI a. teritorija buvo žinoma kaip Piratų krantas, kadangi šiose vietovėse klestėjo daugybė piratų, kurie trukdė Persijos įlankos prekybai. Piratų negalėjo sutramdyti nei europiečių, nei arabų pajėgos. Čia susiformavo daug smulkių emyratų, kurie valdė svarbiausius prekybinius miestus.

1853 m. galiausiai pasirašyta paliaubų sutartis su Britanija, po kurios teritorija tapo žinoma kaip Paliaubų krantas, arba Paliaubų Omanas. Vėlesnėmis sutartimis buvo Britanija tapo teritorijos globėja, turinti teisę spręsti visus emyrų tarpusavio ginčus.

Su Britaniją sutartis buvo pasirašę 7 emyrai. Iš pradžių tarp emyratų pirmavo Dubajus, tačiau XX a. prasidėjus naftos bumui, Abu Dabis ėmė sparčiai vystyti ekonomiką ir pralenkė savo pirmtakus.

1971 m. turėjo baigtis sutartis su Britanija, ir Persijos įlankos šalys, saugomos Britanijos (7 emyratai, Bahreinas ir Kataras) planavo sukurti sąjungą iš 9 šalių. Tačiau nesusitarus dėl sąlygų, Bahreinas ir Kataras paskelbė nepriklausomybes, o tapę nepriklausomi septyni emyratai, vadovaujant Abu Dabiui, suformavo tarpusavio sąjungą. Taip gimė JAE.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Emyratus valdo septyni absoliučią valdžią turintys emyrai (šeichai). Jų valdžia paveldima.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų emyratai.

Jungtiniai Arabų Emyratai skirstomi į 7 emyratus – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Sostinių pavadinimai tokie patys, kaip ir kiekvieno Emyrato.

Vėliava Emyratas Arabiškas vardas Sostinė Gyventojų

skaičius.[2]

bendro

skč. dalis

plotas (km²)[2] bendro ploto

dalis

Gyv. tankis
Flag of Abu Dhabi.svg Abu Dabis أبو ظبي Abu Dabis 1 678 000 38,8 % 67 340 86,7 % 25
Flag of Ajman.svg Adžmanas عجمان Adžmanas 258 000 6,0 % 259 0,3 % 996
Flag of Dubai.svg Dubajus دبي Dubajus 1 306 000 30,2 % 3885 5,0 % 336
Flag of Fujairah.svg Fudžeira الفجيرة Fudžeira 127 000 2,9 % 1165 1,5 % 109
Flag of Sharjah.svg Ras Al Chaima رأس الخيمة Ras Al Chaima 205 000 4,7 % 1684 2,2 % 122
Flag of Sharjah.svg Šardža الشارقة Šardža 678 000 15,7 % 2590 3,3 % 262
Flag of Umm al-Qaiwain.svg Um El Kaivainas أم القيوين Um El Kaivainas 68 000 1,6 % 777 0,9 % 88
Flag of the United Arab Emirates.svg JAE الإمارات
العربية المتحدة
Abu Dabis 4 320 000 100 % 77 700 100 % 56

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

JAE palydovinis žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų geografija.

Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabijos dykumoje, prie Persijos įlankos. Plotas – 83 600 kvadratinių kilometrų. Ribojasi su šiomis šalimis:

Tai valstybė, kurios plotas apytiksliai 83 600 km², esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Emyratų krantus skalauja Persijos ir Omano įlankos vandenys. Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabų pusiasalio rytuose. Rytuose jie ribojasi su Omanu, pietuose ir vakaruose – su Saudo Arabija ir šiaurės vakaruose – su Kataru. Sausumos sienos eina per dykumas ir nėra tiksliai nustatytos. Tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima smėlio dykumos. Rytuose iškilę Hadžaro kalnai, kuriuose yra aukščiausias šalies taškas (1910 m, Džabal Bil Aisas).

Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyrauja karštas ir sausas tropinis klimatas. Hadžaro kalnuose kiek vėsiau. Šiame pietiniame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms. Liūtys būna maždaug kartą per 15 metų. Europiečių poilsiui tinkamiausias sezonas spalio–gegužės mėnesiai, kuomet kaitrią saulėtą dieną ima keisti vėsus vakaras.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas svarbiausių pasaulio ekonominių centrų – Dubajus
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų ekonomika.

Anksčiau ekonomika buvo silpna (XX amžiaus viduryje JAE iš esmės buvo trečio pasaulio šalis); atradus naftą staigiai suklestėjo. Sėkmingai įsisavinus naftos teikiamas pajamas, per paskutiniuosius kelis dešimtmečius šalis pažengė toli į priekį. Vienas pagrindinių ekonominių uždavinių yra diferencijuoti ekonomiką, kad ši būtų menkiau priklausoma nuo išsibaigsiančių naftos išteklių. Stengiamasi vystyti turizmą.

JAE išgarsėjo ambicingais statybų projektais. Tačiau 2009 m. prasidėjusi ekonominės pasaulio krizė stipriai paveikė ekonominę JAE padėtį. 2009 m. pabaigoje JAE valstybės skola siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių išaugusi po statybų sektoriaus nuosmukio.[3]

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų demografija.

Dėl milžiniškos imigracijos (kuri vyksta dėl šalyje siūlomų gerai mokamų darbų) arabai tapo mažuma. Emyratuose gimę arabai – dar didesnė mažuma. Nemažai gyventojų yra iš Irano, Indijos, Pakistano bei Šiaurės Afrikos, jie čia gyvena geriau, nei dirbdami tokį pat darbą savo šalyje, tačiau vidutiniškai prasčiau nei Emyratų arabai.

Valstybinė kalba – arabų, tačiau šalyje plačiai vartojama anglų kalba. Arabiškai kalba toli gražu ne visi. Kadangi šalyje daug imigrantų, paplitusios urdų, hindi, farsi kalbos. Aptarnaujančios sferos darbuotojai dažnai kalba ir kitomis europiečių kalbomis: vokiečių, prancūzų, rusų.

Vyraujanti religija – islamas (daugiausia sunizmas), tačiau tarp imigrantų yra nemažai hinduistų, krikščionių, budistų ir kt. religijų atstovų.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų kultūra.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jungtiniai Arabų Emyratai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtiniai Arabų Emyratai

Žemėlapiai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. COUNTRY COMPARISON :: OIL – PROVED RESERVES
  2. 2,0 2,1 "Census 2005." Ministry of Economy and Planning, Government of the United Arab Emirates: 2005. Nuoroda tikrinta 2009-11-13.
  3. http://www.lrytas.lt/-12593238721258813859-aktoriaus-b-pitto-ir-futbolininko-d-beckhamo-milijonus-prarijo-nekilnojamojo-turto-kriz%C4%97-dubajuje-nuotraukos.htm Lrytas.lt Aktoriaus B. Pitto ir futbolininko D. Beckhamo milijonus prarijo nekilnojamojo turto krizė Dubajuje