Laosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ສາທາລະນະລັດປະຊາທິປະໄຕ
ປະຊາຊົນລາວ

Sathalanalat Paxathipatai
Paxaxon Lao
Laoso vėliava Laoso herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Laosas žemėlapyje
Valstybinė kalba lao
Sostinė Vientianas
Didžiausias miestas Vientianas
Valstybės vadovai Choummaly Sayasone
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
236 800 km² (79)
2 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
6 368 481 (99)
26,89 žm./km² (143)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
13,43 mlrd. $ (131)
2 100 $ (144)
Valiuta Kipas
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +7
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1949 m. liepos 19 d.
Valstybinis himnas Laoso himnas
Interneto kodas .la
Šalies tel. kodas 856

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a.

Išsivadavęs iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Laoso istorija.

Senieji Laoso teritorijos gyventojai buvo proto-khmerai, kalbėję monų-khmerų kalbomis. Jų dabartiniai palikuonys yra smulkios kalnų khmerų gentys, kurių didžiausia yra khmu. Apie VIII a. iš dabartinio šiaurės-rytų Laoso ir gretimų teritorijų Vietname prasidėjo tajų (lao) tautų (kalbančių tajų-kadajų kalbomis) migracijos, kurios palengva asimiliavo senąsias tautas ir stūmė jas į kalnus. Tajai įsitvirtino Mekongo vidurupyje Laoso šiaurėje, iš kur plito į pietus. Laoso šiaurėje jie sukūrė Muang Sua, Muang Phuan ir kitas valstybes. XI–XIII a. šiauriniame Laose hegemoniją buvo įgijusi kita tajų valstybė – Čeng Hungas.

Nuo XIII a. keičiantis regiono geopolitinei situacijai, nusilpus Khmerų imperijai, XIV a. susiformavo galinga La Sango karalystė. Ši karalystė valdė dideles teritorijas, apimančias dabartinį Laosą ir Korato plynaukštę dab. Tailande. Joje gyveno didelė dalis khmerų, kurie buvo masiškai asimiliuojami. Derlingose buvusios Kmerų imperijos lygumose įsitvirtino tajų gentys, kurios ilgainiui formavosi į lao tautą. Didžiausią jos dalį sudarė lao lum, arba žemumų lao, iki pat dabar gyvenantys šioje teritorijoje.

Lan Sangas klestėjo iki 1707 m., kai karalystė buvo padalinta į tris smulkesnes karalystes su sostinėmis Vientiane, Luangprabange ir Čampasake, kurios visos mokėjo duoklę tuometiniam Pietryčių Azijos hegemonui – Siamui. XIX a. pabaigoje lao gyvenamas sritis – tris karalystes pasidalino Prancūzija ir Siamas. Prancūzijos Indokinijos valdžiai atiteko Luangprabango karalystė, o taip pat kitų dviejų karalysčių teritorijos į rytus nuo Mekongo. Didelę dalį lao gyvenamų teritorijų (į vakarus nuo Mekongo), t. y. pačias derlingiausias sritis gavo Tailandas, kurios jam priklauso iki šiol kaip Isano regionas.

Prancūzijos Indokinijos sudėtyje Vientianas tapo pagrindiniu Laoso karalystės miestu ir sostine. Per trumpą Japonijos okupaciją II pasaulinio karo metu šalis spėjo paskelbti savo nepriklausomybę 1945 m., tačiau iki pat 1954 m. šalį vis dar smarkiai įtakojo Prancūzija. Tik 1954 m. Laosas gavo visišką nepriklausomybę kaip konstitucinė monarchija – Laoso karalystė.

Laosas buvo įtrauktas į Vietnamo karą, dėl ko rytinė šalies dalis buvo okupuota Šiaurės Vietnamo armijos. Kaip atsaką JAV kariai rėmė ir gynė likusią Laoso teritoriją. Tokie veiksmai dažnai iššaukdavo valstybės perversmus ir pradėjo Laoso pilietinį karą. 1975 m. komunistinis Patet Lao judėjimas, remiamias Sovietų Sąjungos ir Šiaurės Vietnamo armijos, nuvertė karalių Savang Vatthana, kuris vėliau mirė nelaisvėje.

Po šalies kontrolės perėmimo Patet Lao judėjimas pervadino karalystę į Laoso Liaudies Demokratinę Respubliką ir suteikė daug teisių ir didelę laisvę Vietnamui. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje Vietnamas liepė šaliai nutraukti bet kokius ryšius su Kinija, taip priversdama Laosą prekiauti tik su Vietnamu. 1997 m. Laosui įstojus į ASEAN organizaciją, nutrūko bet kokia Vietnamo įtaka.

2005 m. JAV paskelbė, kad pradeda su Laosu normalius santykius ir mainus. Iki tol Laosui buvo skiriami milžiniški importo mokesčiai.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Laoso politinė sistema.

Laosas yra socialistinė valstybė. Šalyje yra tik viena legali partija – Laoso piliečių revoliucinė partija. Šalies vadovas yra prezidentas Choummaly Sayasone, kuris taip pat eina ir valdančiosios partijos vadovo pareigas.

Valdžios aukščiausias organas – Liaudies atstovų nacionalinis kongresas. Jis skiria prezidentą, sudaro vyriausybę. 1975 m. įsteigtas Aukščiausias nacionalinis susirinkimas (ANS), kurio pirmininku paskirtas prezidentas. ANS yra laikinas įstatymų leidybos organas, turintis parengti Laoso konstitucijos bei rinkimų įstatymų projektus, tvirtinti įstatymus.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Laoso provincijos.

Laosą sudaro 18 provincijų:

Laoso provincijos
  1. Atapu provincija
  2. Bokeo provincija
  3. Bolikamsajaus provincija
  4. Tiampasako provincija
  5. Huapano provincija
  6. Kamuano provincija
  7. Luangnamtos provincija
  8. Luangpabango provincija
  9. Udomsajaus provincija
  10. Pongsalio provincija
  11. Salavano provincija
  12. Savanaketo provincija
  13. Vientiano prefektūra *
  14. Vientiano provincija
  15. Saisombunas (specialioji admininstracinė zona, panaikinta 2006 m.) **
  16. Sekongo provincija
  17. Siankuano provincija

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Laoso žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Laoso geografija.

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Šalies geografija pasižymi tankiais miškais ir raižytais kalnais. Aukščiausias iš jų laikomas Bia kalnas, kuris siekia 2 819 m. virš jūros lygio. Per Laosą teka viena didžiausių pasaulio upių Mekongas, kuris sudaro didžiąją dalį sienos su Tailandu. Tuo tarpu rytinę šalies sieną su Vietnamu sudaro Anamo kalnai.

Šalyje vyrauja tropinis ir musoninis klimatas. Nuo gegužės iki lapkričio mėnesio būna lietingasis sezonas, o nuo gruodžio iki balandžio – sausas. Vietiniai teigia, kad jų šalyje yra trys metų laikai – lietingas, šaltas ir karštas.

Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Vientianas. Kiti didesni miestai – Luangprabangas, Savanaketas ir Paksė.

1993 m. šalies vyriausybė paskelbė 21 % šalies teritorijos saugoma.

Šalis priklauso regionui, vadinamam Auksiniu trikampiu. Šalyje auginamos opijaus aguonos. Iš šio regiono (kartu su Mianmaru ir Tailandu) pasklinda du trečdaliai pasaulio heroino.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Laoso ekonomika.

Laosas yra viena iš skurdžiausių Azijos šalių. Žemės ūkyje dirba dauguma Laoso gyventojų. Auginami daugiausia ryžiai, taip pat kukurūzai, saldžiosios bulvės, kitos daržovės. Auginami pardavimui skirti produktai: kava, tabakas, cukranendrės, medvilnė. Nelegalios opiumo ir kanapių laboratorijos yra netoli Tailando ir Mianmaro dar vadinamos "Auksiniu trikampiu", bet dauguma jų buvo išnaikintos 2005 m.

Miškai užima beveik pusę šalies ploto. Kertamas tikmedis, bei išgaunami raudonieji sakai, bet prastas susisiekimas riboja produkciją. Kasamas varis, auksas, alavas, kiti brangakmeniai. Turizmas auga 21-ajame amžiuje ir tiekia darbo vietas Laoso gyventojams.

Laosas turi didelį hidroelektrinių potencialą nepaisant plėtojimosi, elektros energija yra pagrindinis eksportas, daugiausia į Tailandą. Kiti Laoso eksportuojami produktai yra tekstilės produktai, drabužiai, mediena ir jos produktai, kava, skarda. Pagrindiniai mainų partneriai yra Tailandas, Vietnamas, Japonija.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Laoso demografija.

69 % gyventojų yra laosiečiai. Ši tauta laikoma pagrindine politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime. Lao kalba priklauso Tajų kalbų grupei. Ši kalbų grupė išplito prasidėjus migracijai iš Kinijos pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje.

Kalnuose gyvenantys žmonės Miao, Jao, Dao, Šanai ir kelios Tibetiečių-mianmariečių kalba kalbančios šeimos gyveno izoliuotuose šalies regionuose daugybę metų. Miestuose gyvena daug vietnamiečių, kinų ir tajų, tačiau didelė jų dalis emigravo iš šalies dvejomis bangomis – po Laoso nepriklausomybės 1949 m. ir po 1975 m.

Šalies valstybinė kalba yra lao. Skiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės, centro ir pietų. Literatūrinė lao kalba remiasi Vientiano tarme. Lao kalba turi 6 tonų sistemą. Leksikoje daug skolinių iš pali ir sanskrito kalbų. Seniausi rašto paminklai išlikę iš VIII a. Vartojami tajų rašto atmainos rašmenys.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

67 % šalies gyventojų yra budistai, 1,5 % – krikščionys, o likę 31,5 % yra netikintys ar priklausantys smulkioms religinėms grupėms.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Muzikantas grojantis Kaena
Pagrindinis straipsnis – Laoso kultūra.

Pagrindinę įtaką šalies gyvenime pradedant kalba ir baigiant menu turi budizmas.

Nacionalinis Laoso muzikos instrumentas yra Kaena – savotiška bambukinė Pano fleita. Kaena tradiciškai grojama, dainuojant tautines Laoso dainas. Populiariausias dainavimo stilius Laose yra Lam saravane.

Šalis turi du Pasaulio paveldo sąrašo objektus – Luangprabangą ir Vat Pu. Vyriausybė siekia tokio pat statuso ir Akmenų lygumai.

Pagrindinis šalies maistas ryžiai turi kultūrinę ir religinę reikšmę. Šalyje yra daug ritualų ir tradicijų susijusių su ryžių auginimu ir naudojimu.

Žiniasklaida[taisyti | redaguoti kodą]

Visa žiniasklaida, įskaitant ir du užsienio kalba leidžiamus laikraščius (Vientiane Times ir Le Rénovateur), yra kontroliuojama šalies valdžios. Taip pat šalies naujienų agentūra Khao San Pathet Lao perspausdina savo laikraščius anglų ir prancūzų kalbomis. Pastaruoju metu miestų centruose labai išpopuliarėjo interneto kavinės, ypač tarp jaunosios karto atstovų, tačiau ir interneto prieigas valstybė cenzūruoja bei kontroliuoja priėjimą prie jų.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Laosas