Laosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a.

Po to, kai šalis išsivadavo iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 6.1 Religija 7 Kultūra 8 Žiniasklaida 9 Kita informacija 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Laoso istorija

Laoso istorija prasideda nuo La Sango karalystės, sukurtos XV a., laikų. Šis laikotarpis truko iki XVIII a., kai karalystė buvo padalinta į tris kunigaikštystes. XIX a. visos trys dalys kartu su Vientiano teritorija atiteko Prancūzijos Indokinijos valdžiai. Vientianas tuo metu tapo pagrindiniu miestu ir sostine. Per trumpą Japonijos okupaciją II pasaulinio karo metu šalis spėjo paskelbti savo nepriklausomybę 1945 m., tačiau iki pat 1954 m. šalį vis dar smarkiai įtakojo Prancūzija. Tik 1954 m. Laosas gavo visišką nepriklausomybę kaip konstitucinė monarchija.

Laosas buvo įtrauktas į Vietnamo karą, ko pasekoje rytinė šalies dalis buvo okupuota Šiaurės Vietnamo armijos. Kaip atsaką JAV kariai rėmė ir gynė likusią Laoso teritoriją. Tokie veiksmai dažnai iššaukdavo valstybės perversmus ir pradėjo Laoso pilietinį karą.

1975 m. komunistinis Patet Lao judėjimas, remiamias Sovietų Sąjungos ir Šiaurės Vietnamo armijos, nuvertė karalių Savang Vatthana, kuris vėliau mirė nelaisvėje.

Po šalies kontrolės perėmimo Patet Lao judėjimas pervadino karalystę į Laoso žmonių demokratinę respubliką ir suteikė daug teisių ir didelę laisvę Vietnamui. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje Vietnamas liepė šaliai nutraukti bet kokius ryšius su Kinija, taip priversdama Laosą prekiauti tik su Vietnamu. 1997 m. Laosui įstojus į ASEAN organizaciją, nutrūko bet kokia Vietnamo įtaka.

2005 m. JAV paskelbė, kad pradeda su Laosu normalius santykius ir mainus. Iki tol Laosui buvo skiriami milžiniški importo mokesčiai.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Laoso politinė sistema

Laosas yra socialistinė valstybė. Šalyje yra tik viena legali partija - Laoso piliečių revoliucinė partija. Šalies vadovas yra prezidentas Choummaly Sayasone, kuris taip pat eina ir valdančiosios partijos vadovo pareigas.

Valdžios aukščiausias organas - Liaudies atstovų nacionalinis kongresas. Jis skiria prezidentą, sudaro vyriausybę. 1975 m. įsteigtas Aukščiausias nacionalinis susirinkimas (ANS), kurio pirmininku paskirtas prezidentas. ANS yra laikinas įstatymų leidybos organas, turintis parengti Laoso konstitucijos bei rinkimų įstatymų projektus, tvirtinti įstatymus.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Laoso provincijos

Laosą sudaro 18 provincijų:

1. Atapu
2. Bokeo
3. Bolikhamksai
4. Champasakas
5. Houafanas
6. Khamouanas
7. Loung Namthas
8. Louangfabangas
9. Oudomksai
10. Fongsali
11. Salavanas
12. Savannakhetas
13. Vientiano sostinė (savivaldybė)
14. Vientianas
15. Ksaignaboulis
16. Ksekongas
17. Ksiangkhoangas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Laoso geografija

Laosas - valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Šalies geografija pasižymi tankiais miškais ir raižytais kalnais. Aukščiausias iš jų laikomas Bia kalnas, kuris siekia 2 819 m. virš jūros lygio. Per Laosą teka viena didžiausių pasaulio upių Mekongas, kuris sudaro didžiąją dalį sienos su Tailandu. Tuo tarpu rytinę šalies sieną su Vietnamu sudaro Anamo kalnai.

Šalyje vyrauja tropinis ir musoninis klimatas. Nuo gegužės iki lapkričio mėnesio būna lietingasis sezonas, o nuo gruodžio iki balandžio - sausas. Vietiniai teigia, kad jų šalyje yra trys metų laikai - lietingas, šaltas ir karštas.

Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Vientianas. Kiti didesni miestai - Luangprabangas, Savanaketas ir Paksė.

1993 m. šalies vyriausybė paskelbė 21% šalies teritorijos saugoma.

Šalis priklauso regionui, vadinamam Auksiniu trikampiu. Šalyje auginamos opijaus aguonos. Iš šio regiono (kartu su Mianmaru ir Tailandu) pasklinda du trečdaliai pasaulio heroino.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Laoso ekonomika

Laosas yra viena iš skurdžiausių Azijos šalių. Žemės ūkyje dirba dauguma Laoso gyventojų. Auginami daugiausia ryžiai, taip pat kukurūzai, saldžiosios bulvės, kitos daržovės. Auginami pardavimui skirti produktai: kava, tabakas, cukranendrės, medvilnė. Nelegalios opiumo ir kanapių laboratorijos yra netoli Tailando ir Mianmaro dar vadinamos "Auksiniu trikampiu", bet dauguma jų buvo išnaikintos 2005 m.

Miškai užima beveik pusę šalies ploto. Kertamas tikmedis, bei išgaunami raudonieji sakai, bet prastas susisiekimas riboja produkciją. Kasamas varis, auksas, alavas, kiti brangakmeniai. Turizmas auga 21-ąjame amžiuje ir tiekia darbo vietas Laoso gyventojams.

Laosas turi didelį hidroelektrinių potencialą nepaisant plėtojimosi, elektros energija yra pagrindinis eksportas, daugiausia į Tailandą. Kiti Laoso eksportuojami produktai yra tekstilės produktai, drabužiai, mediena ir jos produktai, kava, skarda. Pagrindiniai mainų partneriai yra Tailandas, Vietnamas, Japonija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Laoso demografija

69% gyventojų yra Laosiečiai. Ši tauta laikoma pagrindine politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime. Lao kalba priklauso Tajų kalbų grupei. Ši kalbų grupė išplito prasidėjus migracijai iš Kinijos pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje.

Kalnuose gyvenantys žmonės Miao, Jao, Dao, Šanai ir kelios Tibetiečių-mianmariečių kalba kalbančios šeimos gyveno izoliuotuose šalies regionuose daugybę metų. Miestuose gyvena daug vietnamiečių, kinų ir tajų, tačiau didelė jų dalis emigravo iš šalies dvejomis bangomis - po Laoso nepriklausomybės 1949 m. ir po 1975 m.

Šalies valstybinė kalba yra lao. Skiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės, centro ir pietų. Literatūrinė lao kalba remiasi Vientiano tarme. Lao kalba turi 6 tonų sistemą. Leksikoje daug skolinių iš pali ir sanskrito kalbų. Seniausi rašto paminklai išlikę iš VIII a. Vartojami tajų rašto atmainos rašmenys.

[taisyti] Religija

67% šalies gyventojų yra budistai, 1,5% - krikščionys, o likę 31,5% yra netikintys ar priklausantys smulkioms religinėms grupėms.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Laoso kultūra

Pagrindinę įtaką šalies gyvenime pradedant kalba ir baigiant menu turi budizmas.

Nacionalinis Laoso muzikos instrumentas yra Kaena - savotiška bambukinė Pano fleita. Kaena tradiciškai grojama, dainuojant tautines Laoso dainas. Populiariausias dainavimo stilius Laose yra Lam saravane.

Šalis turi du Pasaulio paveldo sąrašo objektus - Luangprabangą ir Vat Pu. Vyriausybė siekia tokio pat statuso ir Akmenų lygumai.

Pagrindinis šalies maistas ryžiai turi kultūrinę ir religinę reikšmę. Šalyje yra daug ritualų ir tradicijų susijusių su ryžių auginimu ir naudojimu.

[taisyti] Žiniasklaida

Visa žiniasklaida, įskaitant ir du užsienio kalba leidžiamus laikraščius (Vientiane Times ir Le Rénovateur), yra kontroliuojama šalies valdžios. Taip pat šalies naujienų agentūra Khao San Pathet Lao perspausdina savo laikraščius anglų ir prancūzų kalbomis. Pastaruoju metu miestų centruose labai išpopuliarėjo interneto kavinės, ypač tarp jaunosios karto atstovų, tačiau ir interneto prieigas valstybė cenzūruoja bei kontroliuoja priėjimą prie jų.

[taisyti] Kita informacija

• Laoso ryšiai
• Laoso transportas
• Laoso karinės pajėgos
• Laoso tarptautiniai santykiai
• Laoso šventės
• Laoso architektūra

[taisyti] Nuorodos

• http://www.tourismlaos.gov.la/

---

v • a • r Komunistinės valstybės
Dabartinės	Kinijos Liaudies Respublika ·  Kuba ·  Šiaurės Korėja ·  Laosas ·  Vietnamas
Buvusios	TSRS ·  Jugoslavija ·  VDR · Demokratinė Kampučija · Lenkijos liaudies respublika

Vikiteka