Kanapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cannabis
Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa)
Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Kanapiniai
(Wikispecies-logo.svg Cannabaceae)
Gentis: Kanapė
(Wikispecies-logo.svg Cannabis)
Kanapė

Kanapė (lot. Cannabis) – magnolijūnų (Magnoliophyta) gentis, priklausanti kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. Skiriamos trys kanapės rūšys: sėjamoji kanapė (Cannabis sativa; jos porūšiai Cannabis sativa sativa, Cannabis sativa indica ir Cannabis sativa spontanea), indinė kanapė (Cannabis indica) ir šiukšlyninė kanapė (Cannabis ruderalis).

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Cannabis sativa, kitaip sėjamoji kanapė, paplitusi visame pasaulyje; auginama dėl sėklų, pluošto ir THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; aukštis – ~3-3,5 m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio; kilusi iš Centrinės Azijos.

Cannabis indica paplitusi daugiausia Indijoje, Pakistane; auginama dėl sėklų, THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias aukštis - ~1,8 m.

Cannabis ruderalis daugiausia paplitusi Šiaurės Europoje ir Rusijoje; auga kaip piktžolė; kadangi jos žydėjimas, skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėti atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į Cannabis sativa tik daug mažesnės; užauga iki ~0,6 m.

Cannabis ruderalis[taisyti | redaguoti kodą]

Cannabis ruderalis (lot. ruderalis 'šiukšlynų, dykviečių') pirmą kartą buvo aprašyta rusų botaniko Janičevskio 1924 metais. Jis kildino ją iš Pietryčių Rusijos. Kaip laukinis augalas jos dabar auga nuo Kaukazo iki Kinijos. Manoma, kad ji pavadinta ruderalis, kadangi šis skurdus augalas augo atšiauriose, akmenuotose stepėse.

Cannabis Ruderalis yra kresna ir žema. Didžiausias jos aukštis žydėjimo metu būna nuo 30 iki 60 centimetrų. Palyginus su Cannabis indica, lapai labai trumpi, beveik nėra šakų, tik vienas smulkus žiedynas ant pagrindinio stiebo. Sėklų apvalkalas dėmėtas, jos mažesnės nei Cannabis sativa, bet didesnės, nei Cannabis indica.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose galima rasti tokių tradicinių/liaudiškų šios rūšies pavadinimų, kaip anaša (rus. анаша), konoplia (rus. конопля) , mimea, momea, mumeea, penka, penča, rusiška kanapė, pirmykštė kanapė, laukinė kanapė, šiukšlynė, kanapė piktžolė.

Botaniniai sinonimai yra Canabis intersite SOJAK, C. sativa LINNÉ ssp. spontanea SERBER. ex. SEREBR. et SIZOV, C. sativa LINNÉ var. ruderalis (JANISCHEWSKY), C. sativa LINNÉ var. spontanea MANSFIELD ir Cannabis spontanea MANSFIELD.

Trumpa Ruderalis istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų istorikas Herodotas iš Halikarnaso (490-430 m. pr. m. e.) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose papasakojo, kaip skitų gentys šį augalą naudojo dėl pluošto ir THK. Vėliau archeologiniai kasinėjimai patvirtino Herodotą. Dabartinės Mongolijos teritorijoje archeologai, tyrinėdami skitų laidojimo pilkapius, rado smilkytuvo laikiklių, odinių kapšų, pilnų šių kanapių sėklų, suanglėjusių sėklų likučių. Manoma, kad radiniui apie 2400 metų. Pasak Herodoto skitai ręsdavo odines palapines ir jas naudodami kaip garines pirtis, kuriose ant įkaitintų akmenų berdavo Cannabis ruderalis sėklų. Taip elgdavosi garbindami Didžiąją Deivę ar laidojimo apeigose (skitai, kaip ir lietuviai stipriai laikėsi mirusiųjų kulto) tik vyrai. Pažymėtina, kad Lietuvoje kanapės, skirtingai nei linai (daugiau žr. Vaisgamta), buvo laikomos vyrišku augalu ir jas raudavo bei apdirbdavo tik vyrai.

Anašą Centrinėje Azijoje nuo priešistorinių laikų ritualams naudojo šamanai. Tokių atvejų pasitaiko ir dabar kai kuriose Rusijos ir Mongolijos vietovėse. Taip pat žinoma, kad ten gyvenantys žmonės Cannabis ruderalis naudojo įvairioms ligoms gydyti. Manoma, kad mongolų senoviniai vaistai „bagašan“ ar kitaip rusiškas „mumijus“ tikriausiai buvo daromi iš rusiškų kanapių, kadagio uogų ir šikšnosparnių ekskrementų mišinio.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kanapės dažnai auga kaip piktžolės

Cannabis sativa Lietuvoje - labai seniai naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės (ir soros) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti grūdėmis, vyriškieji – pleiskanėmis. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus piktžolėms ir kenkėjams.

Sėklos yra maistingos: jose daugiau baltymų ir aminorūgščių, nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių Žemaitijoje.

Yra pasakojimų, kad senovėje Dzūkijoje buvo naudotos ir dėl THK.

Kanapgrūdžių maistinė vertė[taisyti | redaguoti kodą]

Kanapių sėklos/grūdai
Aminorūgščių kompleksas kanapės sėklose
Aminorūgštis Kiekis, %
Alaninas 2,289 %
Asparto rūgštis 5,303
Argininas 6,262
Cisteinas 0,824
Glutamo rūgštis 9,257
Glicinas 2,479
Histidinas 1,406
Izoleucinas 2,269
Leucinas 3,551
Lizinas 1,821
Metioninas 1,194
Fenilalaninas 2,192
Prolinas 2,029
Treoninas 1,969
Tirozinas 1,484
Triptofanas 0,678
Serinas 2,830
Valinas 2,364

Kitų augalo dalių panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Plaušai labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 m. pr. m. e. Burinių laivų eroje (XV-XVIII a.) visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš šio augalo pluošto. Daugumos jūreivių rūbai irgi buvo šiurkštūs kanapiniai. Todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.

Standartiniai kanapiniai audiniai panašūs į liną visomis savo savybėmis – drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Užtat kanapes yra daug lengviau auginti, nei linus, ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis iš to paties sklypo ploto. Esant šiuolaikinėms tekstilės technologijoms galima pagaminti įvairaus storio ir minkštumo audinius. Kanapių pranašumas prieš medvilnę yra tai, kad jas auginant nereikia žemės nuodyti milžiniškais chemikalų kiekiais.

Pleiskanių pluoštas yra trumpesnis ir minkštesnis už grūdžių. Jų audinius kartu su lino nuo seno prekybininkai vadina bendriniu terminu – (nuo henep, pagal senovinę anglų kalbą). Hemp terminas naudojamas ir augalinio pluošto audiniams ar pluoštiniams augalams pavadinti. Todėl pagal rašytinius šaltinius sunku nustatyti, iš kokio konkrečiai augalo buvo pagaminti audiniai, jeigu, kaip dažnai pasitaiko, vartotas būtent hemp terminas. Tik šiais laikais šiuo terminu pradeda vadinti vien tik kanapių pluošto audinius.

Po Antrojo Pasaulinio karo kanapių pluoštą iš rinkos beveik visiškai išstūmė linai ir dirbtiniai pluoštai.

Kanapės stiebai turi daug celiuliozės. Todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis yra popieriaus gamyba. Pirmasis, Kinijoje išrastas ir pagamintas, popierius buvo kanapinis. Žymioji JAV Nepriklausomybės deklaracija taip pat surašyta ant kanapinio popieriaus. Iš šio augalo yra daug lengviau išgauti celiuliozę, nei iš medienos, be to, sunaudojama daug mažiau kenksmingų chemikalų, todėl kanapių popieriaus fabrikai daug mažiau nuodija aplinką. Pats popierius gaunamas švaresnis, baltesnis ir stipresnis. Miškui iki kirtimo užaugti reikia ne mažiau 60 metų. O kanapių derlių tropinio klimato juostose galima imti kad ir tris kartus per metus.

Augalas taip pat gali būti panaudotas alaus gamyboje vietoj apynių. Lietuvoje galima auginti pluoštui ir sėkloms kanapių veisles, kuriose būna ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio. Vyriškos lyties augalai dažniausia auginami pluoštui (senovinis pavadinimas – pleiskanė), moteriški – grūdams (senovinis pavadinimas – grūdė).


Commons-logo.svg Vikiteka: Kanapė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka