Šri Lanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sri Lankā Prajathanthrika Samajavadi Janarajaya
Šri Lankos vėliava Šri Lankos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Šri Lanka žemėlapyje
Valstybinė kalba sinhalų, tamilų, anglų
Sostinė Kolombas/Šri Džajavardenepura
Didžiausias miestas Kolombas
Valstybės vadovai Mahinda Rajapaksa[1]
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
65 610 km² (119)
1,3 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
20 222 240 (52)
308,22 žm./km² (22)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
93,33 mlrd. $ (60)
4 600 $ (108)
Valiuta Šri Lankos rupija (LKR)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +6
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1931 m. gruodžio 11 d.
1948 m. vasario 8 d.
Valstybinis himnas Šri Lankos himnas
Interneto kodas .lk
Šalies tel. kodas 94

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) – sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą.

Kitos tautos šią salą vadino įvairiai. Graikai ją vadino Taprobane, arabai – Serendib, portugalai – Ceilão, iš ko kilo ir angliškas salos pavadinimas Ceilonas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos istorija.

Šri Lankos sala nuo seno buvo gyvenama vedoidų tautų, tačiau I tūkst. pr. m. e. sala buvo apgyvendinama indoarijų išeivių iš šiaurės Indijos, kurie suformavo sinhalų tautybę. Vyko ir salos apgyvendinimas iš Tamilnado, iš kur į šiaurines salos pakrantes kėlėsi tamilai.

Nuo maždaug IV a. pr. m. e. salą užėmė Indijos Vidžajų dinastija ir valdė įvairios vietinės dinastijos, III a. pr. m. e. Ašokos rūpesčiu paplito budizmas.

Per visą salos istoriją vyko nuolatinės kovos tarpusavyje ir su tamilų įsiveržimais. Iki pat XI a. valstybės sostine buvo Anuradhapura, kuri buvo sugriauta 1017 m. tamilų Čola imperijos invazijos metu.

Sostinę perkėlus į Polonaruvą, valstybė politiškai sustiprėjo Parakrama Bachu I (1164–1197) laikais, bet jo įpėdinių laikais vėl įsivyravo senoji netvarka: čia įsigalėjo Kalingos dinastija. Maža to, nuo XIII a. sala susiskaldė į pietus, valdomus sinhalų, ir šiaurę, valdomą tamilų (Džafnos karalystė). XIII–XV a. pietinė valstybė net 8 kartus keitė sostinę.

1505 m. atvyko portugalai, kuriuos 1658 m. išstūmė olandai. 1785 m. salą užvadė anglai. 1802 m. tapo britų kolonija. 1923 m. konstitucija numatė šiek tiek kitokią, nei kitų britų kolonijų, administraciją. Aukščiausioji valdžia priklausė 5 metams skiriamam gubernatoriui, kuris buvo atsakingas kolonijų ministrui.

1970 m. valstybė iškovojo nepriklausomybę.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos politinė sistema.

Šri Lanka yra demokratinė respublika. Šalies prezidentas, kuris betarpiškai renkamas šešeriems metams, yra šalies ir vyriausybės vadovas, taip pat ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Vykdydamas pareigas, prezidentas, yra atskaitingas parlamentui. Pareigūnas gali būti pašalintas iš posto, parlamento daugumos sprendimu (reikia 2/3 balsų) pritariant Aukščiausiajam Teismui. Prezidentas skiria ir vadovauja ministrų kabinetui, kuris taip pat atskaitingas parlamentui.

Šri Lankos parlamentas yra istatymų leidimo organas turintis 225 narius, kuriuos renka rinkimų teisę turintys piliečiai šešerių metų kadencijai.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos administracinis suskirstymas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos geografija.

Salos koordinatės yra 6-10 laipsnių šiaurės platumos ir 80-82 laipsniai rytų ilgumos. Šiaurinė, siauresnioji Šri Lankos dalis visai lygi, lygumos užima 80 % šalies teritorijos, pietų vidurio dalyje – kalnai, kurių aukščiausios viršūnės – Pidurutalagalos kalnas (2 524 m) ir Adomo kalnas (2 240 m). Terciare įvykę litosferos įdubimai salą atskyrė nuo Indostano pusiasalio. Buvusios sąsmaukos vietoje yra salų ir seklumų ruožas, vadinamasis Adomo tiltas.

Krantai daugiausia žemi, dažnai lagūniniai, daugelyje vietų juos supa koralų rifai. Pakrantės ilgis 1340 km

Sri lanka.png

Didžiausios upės – Mahaveli Ganga, Maduru, Yan (rytuose); Velave, Gin (pietuose) ir Kalu, Kelani, Deduru, Malvatta (vakaruose) dėl sraunumo netinka laivybai. Salos pakraščiuose susiplovusios kopos, lagūnos ir seklumos trukdo jūrinei laivybai.

Gyvūnai tokie patys kaip ir Indostane, tik nėra tigrų ir hienų. Drambliai stipriai išnaikinti. Daug beždžionių ir leopardų.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas nuolat karštas, jūrinio tipo; gegužės mėn. vidutinė temperatūra 28 laipsniai Celsijaus, sausio mėnesį – 26 laipsniai. Pats karščiausias metu laikas – kovo ir balandžio mėn., kuomet temperatūra siekia net iki 38 °C. Nuo lapkričio iki sausio mėn. būna vėsiau, temperatūra iki 30º C. Vidutinė metinė temperatūra lygumose – 26-30 °C, kalnuose – 15-20 °C.

Šri Lanka priklauso pietų Azijos musonų sričiai. Vasaros metu pučiant pietvakarių musonui iškrinta – kalnuose iki 5000 mm, vakarų pakraštyje apie 2300 mm, šiaurės rytinėje dalyje tik 500–600 mm kritulių. Žiemos metu pučia sausesnis šiaurės rytų musonas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos ekonomika.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos demografija.
Gyventojų skaičiaus pokytis nuo 1961 iki 2002 m. (pagal MŽŪO, 2004). Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais.

Apie 74 % gyventojų yra indoeuropiečių kilmės singalai budistai, šiaurėje gyvena dar V a. imigravę tamilai (18 %), pietų sunkiai pasiekiamose aukštumose išlikę keli tūkstančiai pirmųjų Šri Lankos gyventojų vedų – medžiotojų, kuriuos ateiviai singalai ir tamilai nustūmė į blogiausias salos vietas. Tankiausiai gyvenama pietvakarinė dalis, rečiausiai – Anudapuros džiunglių sritis ir šiaurė.

Oficiali kalba – singalų, pripažįstama ir tamilų. Anglų kalba naudojama valstybinėse įstaigose, ja kalba apie 10 proc. salos gyventojų.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šri Lankos kultūra.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nors nacionalinė sporto šaka Šri Lankoje yra tinklinis, iki šiol populiariausia sporto šaka šalyje yra kriketas. Regbis taip pat yra populiarus, kaip ir vandens sportas, lengvoji atletika, futbolas ir tenisas. Šri Lankos mokyklose ir kolegijose reguliariai organizuojamos sporto ir lengvosios atletikos komandos, konkuruojančios dėl provincijos ir nacionalinių lygių.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma Šri Lankos miestų ir miestelių sujungti Šri Lankos geležinkeliais. Pirma geležinkelio linija buvo atidaryta balandžio 26 d. 1867 m., susiejant Kolumbą su Kandžiu. Bendras Šri Lankos kelių ilgia viršija 11.000 km (6840 mylių), dauguma iš jų yra asfaltuoti.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Šri Lanka

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šri Lanka – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka