Antarktida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antarktida
Flag of Antarctica.svg

Antarktidos vėliava Location of Antarctica

Plotas 13 979 000 km²
Gyventojų skaičius ~1 000 (nenuolatiniai)
Vyriausybė Nėra, vadovaujamasi Antarkties sutarčių sistema
Teritorijos Flag of Argentina.svg Argentina
Flag of Australia.svg Australija
Flag of Chile.svg Čilė
Flag of France.svg Prancūzija
Flag of New Zealand.svg Naujoji Zelandija
Flag of Norway.svg Norvegija
Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė
Interneto kodas .aq
Tel. kodas +672

Antarktida – penktasis pagal plotą žemynas. Plyti aplink Pietų ašigalį. Žodis Antarktida arba Antarktika reiškia „priešingas Arktikai“, šiauriausiai Žemės rutulio sričiai. Tai šalčiausias, labiausiai vėjuotas, nuošaliausias ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

Žemyną skalauja Antarkties (Pietų) vandenynas, kurį sudaro pietinės Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų dalys, tačiau Antarkties vandenynas dažnai laikomas atskiru vandenynu dėl žemesnės jo vandens temperatūros ir mažesnio druskingumo.

Antarktidą 1820 m. atrado keletas keliautojų ir tyrinėtojų (žiūr. Antarktidos istorija).

Kaloyan Nunatak

Politinis statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Antarkties sutartis.

Nors skirtingais laikotarpiais įvairios valstybės skelbė, kad joms priklauso kuri nors Antarktidos dalis (pvz., 1933 m. gegužės 26 d. Australija oficialiai pareiškė pretenzijas į trečdalį Antarktidos), tačiau faktiškai Antarktida nepriklauso nė vienai valstybei. Politinį Antarktidos statusą reguliuoja Antarkties sutartis. 1959 m. gruodžio 1 d. Vašingtone buvo pasirašyta sutartis, nurodanti, kad, kol galios sutartis, nė viena valstybė negali reikšti jokių pretenzijų į Antarktidą ar laikyti kurią nors jos dalį sava. Šiuo metu sutartį yra pasirašę 50 pasaulio valstybių.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Antarktidos istorija.

Įsitikinimas, kad toli pietuose egzistuoja didžiulis žemynas Terra Australis, atsirado dar Ptolemėjo, pasiūliusio idėją išlaikyti visų žinomų sausumos masyvų simetriją, laikais (I a.) Vaizduoti didžiulį masyvą pietuose buvo įprasta žemėlapiuose, tokiuose kaip XVI a. turkų Piri Reiso žemėlapyje. Dar vėlyvajame XVII a., tyrinėtojams atradus, kad Pietų Amerika ir Australija nėra Antarktidos dalis, geografai tikėjo Antarktidos žemyną esant gerokai didesnį nei jis yra iš tikrųjų.

Europietiškuose žemynuose ir toliau buvo žymima ši hipotetinė žemė, kol kapitono Džeimso Kuko laivai, Resolution ir Adventure, praplaukė Antarktidos Ratą 1773 m. sausio 17 d., 1773 m. gruodį ir 1774 m. sausį, tačiau greičiausiai niekada nebuvo priartėjęs prie Antarktidos krantų mažiau nei 120 km[2]. Pirmaisiais pamačiusiais Antarktidos krantus daugelio organizacijų (National Science Foundation[3], NASA[4], San Diego Kalifornijos universiteto,[5] ir kt.[6][7]) laikomi Fadėjus Belingshauzenas, Rusijos imperatoriškasis laivynas kapitonas, ir jo įgula.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Antarktida pietų ašigalyje
Vaizdas iš palydovo
This is topographic map of Antarctica after removing the ice sheet and accounting for both isostatic rebound and sea level rise. Hence this map suggests what Antarctica may have looked like 35 million years ago, when the Earth was warm enough to prevent the formation of large-scale ice sheets in Antarctica.
Lemero (Lemaire) kanalas
Antarktidos lyginimas su Europa

Antarktidos plotas yra apie 13,2 mln. km² (13 979 000 km² su šelfiniais ledynais ir prie jų prisišliejusiomis salomis), t. y. 2,7 mln. km² didesnė už Europą.

Žemynas skiriamas į vakarinę ir žymiai didesnę rytinę dalį. Aukščiausi kalnai yra iki 5 140 m aukščio iškylantis Vinsono masyvas su Vinsono kalnu (kartais nurodomas 4 897 m aukštis).

Kadangi žemynas yra ašigalio rajone, čia susiformavo stora ledo danga, kurios vidutinis storis apie 2000–3000 metrų, o rytinėje dalyje iki 4500 metrų. Vidutinis Antarktidos aukštis kartu su ledu (2040 m) yra trigubai didesnis už kitų žemynų. Tik 2,4 % žemyno nėra apledėję. Dėl šio ledo sluoksnio Antarktida laikoma aukščiausiu planetos žemynu. Aukščiausia vieta – 4776 m Vilkso (Wilkes) Žemėje.

Didesnė žemyno krantų dalis – lediniai keliolikos dešimčių metrų aukščio skardžiai. Apie 32 % tikrojo paviršiaus yra žemiau jūros lygio. Ištirta, kad tikrajame reljefe yra kalnų, lygumų ir įdubų iki –2555 m. Nuo Antarktidos krantų maždaug iki 500 metrų gylio tęsiasi gana lėkštas šelfas. Jame yra įdubų gilesnių kaip
1 km. Nuo šelfo krašto dugnas stačiu šlaitu leidžiasi į vandenyno guolį (maždaug 4–5 km gylio). Vandenyno dugne yra keletas didelių ir gilių duburių (Afrikos – Antarktidos iki 6972 m, Australijos – Antarktidos iki 6089 m, Belingshauzeno iki 5395 m), kuriuos skiria povandeniniai kalnagūbriai. Daugelis salų yra tų kalnagūbrių viršūnės.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Antarktidos žemyno klimatas, kuriame vyrauja anticiklonas, skiriasi nuo antarktinio klimato, kuriam būdinga intensyvi ciklonų veikla. Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki –80 °C, o vasarą pakyla iki –30 °C. Šilčiausi pakrančių regionai vasarą įšyla iki 0 °C. Antarktida yra pats šalčiausias žemynas todėl, kad Saulės spinduliai pasiekia jos paviršių įstrižai. Be to, ledas atsispindi ~90 % Saulės radiacijos, ir spinduliai išsisklaido erdvėje, nesušildę žemės.

Antarktidos centre oro slėgis visą laiką aukštas. Iš ten į pakraščius pučia labai stiprūs, net iki 90 m/s vėjai. Metinis kritulių kiekis: centre 30–50 mm, pakrantėje 700–1000 mm. Krituliai – tik sniegas. Antarktidoje ledas dengia ne tik žemę, bet ir įšalusią jūrą. Vietomis susidaro šelfai, kai jūra yra įšalusi nuo pat dugno. Didžiausi šelfiniai ledynai – Roso (538 000 km²) ir Filchnerio (483 000 km²). Nuo šelfinių ledynų išorinio krašto atlūžę luitai virsta ledkalniais, kuriuos vėjai ir srovės nuplukdo toli į šiaurę. Antarktidoje būna poliarinės dienos ir naktys, kurios trunka po pusę metų. Poliarinės dienos ar nakties metu Saulė būna arba visą laiką danguje, arba beveik nesirodo ir visai nešildo aplinkos. Tada temperatūra nukrinta iki –60–70 °C. O poliarinė diena nebūna daug atšilusi – metu temperatūra pasiekia apie –20–30 °C. Antarktidos vidutinė temperatūra –50 °C.

Antarktidoje įsikūrusioje Vostoko stotyje užfiksuota ir žemiausia temperatūra Žemėje – tai −89,2 °C.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Antarktidos geologija.

Pagal tektoninių plokščių teoriją prieš milijonus metų Antarktida buvo nustumta į pietų poliaračio sritį ir ten pasiliko iki šiol.

Augalija ir gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Didesnėje Antarktidos dalyje nėra augalijos ir gyvūnijos. Tai antarktinė dykuma. Gyvūnija yra susijusi su žemyno krantus skalaujančiais vandenynais. Juose daug planktono, kuriuo minta banginiai, ruoniai, žuvys ir paukščiai. Čia veisiasi daugybė banginių rūšių tarp jų ir didžiausi planetos gyvūnai – mėlynieji banginiai, kašalotai, didžiosios orkos. Tipiški Antarktidos gyventojai – pingvinai. Jie minta moliuskais, vėžiagyviais ir žuvimi.

Geologija dabartinėje Antarktidoje[taisyti | redaguoti kodą]

Geologinius tyrimus Antarktidoje trukdo tai, kad beveik visas žemynas nuolat padengtas storu sluoksniu ledo. Tačiau naujų technologijų, tokių kaip nuotolinis aptikimas, radarai po žeme ir palydovinės nuotraukos naudojimas padėjo atskleisti struktūrą po ledu.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Antarktidoje nėra jokios vyriausybės, nes ji nepriklauso jokiai valstybei, nors yra valstybių, reiškiančių pretenzijas į šį žemyną.

Antarktidos teritorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pretenzijos į Antarktidos teritorijas.
Pagrindinis straipsnis – Pretenzijos į Antarktidos teritorijas.
Data Šalis Teritorija Pretenzijų limitai
1908 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė Britų Antarktidos teritorijos vėliava Britų Antarktidos teritorija 20°W iki 80°W
1923 Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija Flag of New Zealand.svg Roso teritorija 150°W iki 160°E
1924 Prancūzijos vėliava Prancūzija Prancūzijos Pietų Sritys Adelės Žemė 142°2′E iki 136°11′E
1929 Norvegijos vėliava Norvegija  Petro I sala 68°50′S 90°35′W / 68.833°S 90.583°W / -68.833; -90.583
1933 Australijos vėliava Australija  Australijos Antarktida 160°E iki 142°2′E ir
136°11′E iki 44°38′E
1939 Norvegijos vėliava Norvegija  Karalienės Modos žemė 44°38′E iki 20°W
1940 Čilės vėliava Čilė Flag of Magallanes, Chile.svg Čilės Antarktidos provincija 53°W iki 90°W
1943 Argentinos vėliava Argentina Bandera de la Provincia de Tierra del Fuego.svg Argentinos Antarktida 25°W iki 74°W
- Teritorija, į kurią nereiškiamos pretenzijos
(Marijos Bird žemė)
90°W iki 150°W
(išskyrus Petro I salą)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.ats.aq/e/ats.htm
  2. [1]
  3. U.S. Antarctic Program External Panel of the National Science Foundation. "Antarctica—Past and Present." (PDF)
  4. Guy G. Guthridge. "NATHANIEL BROWN PALMER, 1799-1877." NASA, U.S. Government. Nuoroda tikrinta 2006-02-06.
  5. "Palmer Station." Suarchyvuota nuo originalo 10 Vasaris 2006. Nuoroda tikrinta 2008-03-03.
  6. "An Antarctic Time Line: 1519–1959." south-pole.com. Nuoroda tikrinta 2006-02-12.
  7. "Antarctic Explorers Timeline: Early 1800s." Nuoroda tikrinta 2006-02-12.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Antarktida – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Antarktida žemėlapiuose: