Koriakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Koriakai
Koriakų šarvai
Koriakų šarvai
Gyventojų skaičius 8743 (2002 m.)
Populiacija šalyse Rusija (Kamčiatka, Čiukotka, Magadano sritis)
Kalba (-os) koriakų, taip pat - rusų
Religijos stačiatikybė, šamanizmas
Giminingos etninės grupės itelmenai, kerekai, čiukčiai

Koriakai – tauta, gyvenanti Kamčiatkos pusiasalyje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, palei Beringo jūrą, piečiau Anadyriaus baseino ir žemėse šiauriau Kamčiatkos. Kūno sudėjimu ir gyvenimo būdu panašūs į čiukčius. Giminingi itelmenams (kamčiadalams), irgi gyvenantiems Kamčiatkoje.

Į vakarus nuo koriakų gyvena evenai, į šiaurės rytus – čiukčiai, į pietus – aliutorai, į rytus – kerekai.

Koriakai pasidaliję į dvi dalis:

  • pakrantėse gyvenantys nemelanai (nimilanai). Pažodžiui išverstas reiškia 'kaimų gyventojai', kadangi jie yra sėslūs žvejai.
  • krašto gilumoje gyvenantys čiaučenai (pažodžiui 'turtingi elnių'), besiverčiantys elnininkyste (augina šiaurės elnius).

Koriakų ir alutorų kalbos lingvistiškai artimos čiukčių kalbai. Visos jos priklauso čiukčių-kamčiadalų kalbų šeimai.

Pavadinimas koriakai pirmą kartą užrašytas rusų keliautojo Stepano Krašeninikovo 1775 m. ir iki šiol naudojamas kaip oficialus terminas. Tai gretimų tautų duotas pavadinimas, verčiamas kaip 'su elniais'.

Koriakų kilmė kol kas nežinoma. Anksčiau (vėlyvajame pleistocene) egzistavo sąsmauka, jungusi Aziją ir Šiaurės Ameriką. Į Ameriką traukiantys žmonės pereidavo per dabartinę koriakų teritoriją. Viena hipotezė teigia, kad koriakai yra tauta, reemigravusi iš Šiaurės Amerikos atgal į Aziją. Koriakai kultūriškai kiek panašūs į nivchus.

Anksčiau koriakų teritorija buvo didesnė. Jų arealas siekė nivchų teritoriją dabartiniame Chabarovsko krašte. Vėliau įsibrovę evenai išstūmė koriakus iš dalies jų žemių, ir koriakams liko tik dabar užimamos žemės. Karas su kazokais ir 1769–1770 m. raupų epidemija smarkiai sumažino koriakų populiaciją (1700 m. jų buvo apie 10-11 tūkstančių, o 1800 – apie 4800).

1931 m. Tarybų Sąjungoje buvo sudaryta Koriakų autonominė apygarda, kuri 2007 m. liepos 1 d. buvo sujungta su Kamčiatkos kraštu.

Visuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koriakai gyvena bendruomenėse po 6-7 šeimas. Tokių bendruomenių vadai būdavo nominalūs, bendruomenės nariai turėdavo lygias teises.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koriakų tikėjimas buvo animizmas – tam tikra šamanizmo forma. Koriakų mitologija paremta padavimais apie antgamtinį šamaną Kvikilį ('Didysis Varnas'; angl. Quikil), kuris buvo pirmasis žmogus ir koriakų globėjas. Mitai apie Didįjį Varną būdingi ir Šiaurės Amerikos vakariniame krašte gyvenantiems tlingitams ir kitoms Šiaurės Amerikos indėnų gentims.