Džakarta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Džakarta
Jakarta
   Jakarta COA.svg      Flag of Jakarta (vectorised).svg   
Jakarta.jpg
Miesto panorama

Džakarta
6°12′0″S 106°48′0″E / 6.2°S 106.8°E / -6.2; 106.8 (Džakarta)Koordinatės: 6°12′0″S 106°48′0″E / 6.2°S 106.8°E / -6.2; 106.8 (Džakarta)
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė: Indonezijos vėliava Indonezija
Provincija: Džakartos provincija
Gyventojų (2010): 9 580 000
Plotas: 740,28 km²
Tankumas (2010): 12 941 žm./km²
Altitudė: 7 m
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: DžakartaVikiteka
Miesto centras saulei leidžiantis

Džakarta (anksčiau vadinta Batavija) yra Indonezijos sostinė ir didžiausias miestas, Javos salos šiaurės rytų pakrantėje. Miesto plotas 650 km², 8,54 mln. gyventojų (2005).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Džakartos teritorijoje buvo Kalapos uostas Cilivungo upės žiotyse. Jis egzistavo sundų tautos žemėse. Tai buvo induistų gyvenvietė nuo maždaug V amžiaus. XII a. gyvenvietė tapo svarbiu induistų karalystės, sundų valstybės Sundos uostu. Pirmieji europiečiai, aplankę Kalapą, buvo portugalai. XVI a. pr. induistų karalius leido portugalų prekybininkams prie Kalapos pasistatyti fortą. Pagal pirmąją gyvenvietę iki šiol Džakartos uostas vadinamas Sunda Kelapa.

1527 m. miestą užkariavo šiaurinės kaimyninės valstybės valdovas Fatahila (Fatahillah). Jis Kalapos vardą 1527 m. birželio 22 d. pakeitė į Jayakarta (javiečių kalba – „pergalinga ir klestinti“). Ši data laikoma oficialiu miesto gimtadieniu. XVI a. pabaigoje į Jayakarta atvyko olandai. 1619 m. Nyderlandų Rytų Indijos kompanijos pajėgos, vadovaujamos Jan Pieterszoon Coen, užėmė miestą ir pervadino jį į Bataviją, lotynišką Nyderlandų vardą. Batavija tapo Nyderlandų Rytų Indijos kolonijų sostine. XIX a. pr. miestas išsiplėtė, kaangi olandai kėlėsi į aukštesnes vietoves, kurios laikytos sveikesnėmis. 1811 m. Javą užėmė britai ir valdė salą 5 metus, kol Nyderlandai buvo okupuoti per Napoleono karus Europoje, po to Java grąžinta Nyderlandams.

Formaliai ir tiesioginei Nyderlandų valdžiai plečiantis į didesnes salyno teritorijas, XIX a. ir XX a. pradžioje, kolonijinės Batavijos reikšmė didėjo. Olandų taktika išlaikyti kontrolę ir pajamas iš mokesčių reikalavo, kad eksporto prekės iš viso regiono būtų išsiunčiamos per Bataviją, o tai miestui suteikė ypatingą reikšmę, kurią jis išlaiko iki šių dienų.

Japonija užėmė miestą 1942 m. vykstant Antrajam pasauliniam karui ir pervadino jį į Džakartą, siekdama vietinių gyventojų palankumo. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. olandai vėl užėmė miestą, nepaisydami 1945 m. rugpjūčio 17 d. indoneziečių paskelbtos nepriklausomybės. Džakarta tapo olandų pastangų atgauti visų buvusių kolonijų kontrolę centras, kol nepriklausomybės karas baigėsi Indonezijos valstybės pripažinimu 1949 m.

Administracija[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingai nuo kitų Indonezijos miestų, Džakarta turi specialų provincijos statusą. Miestui vadovauja gubernatorius, o ne meras. Džakarta dalinama į penkis rajonus (kotamadya arba kota), kuriems vadovauja walikotamadya.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi Džakarta yra sostinė ir administracinis, politinis bei ekonominis centras, ji pritraukia daug imigrantų tiek iš Indonezijos, tiek iš užsienio. Dėl to Džakarta turi kosmopolitinį atspalvį ir įvairialypę kultūrą. Daugelis imigrantų yra iš kitų Javos dalių, kartu atsinešdami įvairiausius javiečių ir sundiečių dialektus bei tradicinį maistą ir papročius.

Vikiteka