Sumatra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sumatra – politinis žemėlapis

Sumatra (rečiau vadinama Sumatara ir Sumatera) – šeštoji pagal dydį pasaulio sala (apie 470 000 km²), priklauso Indonezijai.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Mečetė Meulaboho mieste

Sumatra yra suskirstyta į 10 provincijų :

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Maždaug prieš 5000 metų Kinijos žemyninės dalies gyventojai migravo į rytus ir apsigyveno Taivane. Maždaug 2000 m. pr. m. e. prasidėjo austraneziečių migracija iš Taivano į Filipinus. Dar viena migracijos banga iš Filipinų pasiekė Timorą ir Sulavesį, o iš čia ir kitas Indonezijos salyno salas, įskaitant Sumatrą.

Ankstyvoji istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senasis salos pavadinimas – Swarna Dwipa (sanskr. k. – „Aukso Sala“ arba „Aukso Krantas“). Indų epe Ramajana parašytame tarp III a.pr.m.e ir III m. e. a. minima Suvarnadvipa, „aukso sala“, greičiausiai buvo Sumatra, nes vakarinėje jos dalyje buvo išgaunamas auksas. Moderniosios geografijos pradininkas Ptolemėjas (90-168 m.) mini Aukso pusiasalį, kuriuo vadintas Malajos pusiasalis arba Sumatra. Nuo seno vyko prekybiniai mainai su Indija, Kinija, Indokinijos kraštais.

Pati sala geografiškai, etniškai ir kultūriškai gali būti padalinta į atskiras zonas.

Didžiausia jų – derlinga rytinė Sumatra (Palembango, Džiambi, Riau provincijos), vagojama didelių upių. Ji, drauge su Malakos pusiasaliu ir smulkiomis salomis tarp jų (Riau salų provincija), yra apgyvendintos malajų. Apie VII a. juos suvienijo induistinė Šrivadžajos karalystė, susikūrusi II-V a. aplink Palembango miestą. Šrividžaja pasak arabų ir kinų šaltinių kontroliavo Malakos sąsiaurį svarbų tarptautinės prekybos kelią. Jos įtaka susilpnėjo tik apie XI a., įsiveržus Indijos Čola armijai, o XIII a. sala pateko į Madžapahito imperijos (kilusios iš Javos) įtakos sferą. Vėliau malajų sritis kontroliavo Melakos, Džiohoro sultonatai.

Kitas regionas yra šiaurinė Sumatra (Ačeho provincija), ypač jos pakrantės, apgyvendintos ačehų. Čia kūrėsi patys pirmieji prekybiniai Malajų salyno miestai, čia pirmiausia ateidavo visos naujovės: ačehų Samudra karalystė į islamą atsivertė jau XII a. XVII a Ačeho sultonatas įgijo hegemoniją didelėje dalyje salyno.

Kalnuotos vakarinės Sumatros vidurinė dalis (Vakarų Sumatros provincija) II tūkstantmetyje buvo kontroliuojamos minangkabau tautos, kuri sukūrė savo valstybę ir puoselėjo savitas tradicijas.

Į šiaurę nuo minangkabau, kalnuotuose regionuose (Šiaurės Sumatros provincija) gyvena batakai, o į pietus (Pietinės Sumatros ir Benkulu provincijos) – redžiangai ir lompongai. Pastarieji ilgą laiką buvo Javos sundų valstybės įtakoje ir tiekė jai pipirus bei kitas paklausias prekes.

Europiečių atvykimas[taisyti | redaguoti kodą]

1511 m. portugalų laivynas, vadovaujamas vice – karaliaus Afonso de Albuquerque, išplaukęs iš Goa (Indijoje) užėmė Malaką, tuo metu stambų Pietryčių Azijos uostą. Sultonas Mahmudas pabėgo į Bintano salą, vėliau įkūrė naują sostinę Džiohore, pietinėje Malajos pusiasalio dalyje.

XIX a. pradžioje sustiprėjo islamiškasis atsinaujinimo judėjimas. 1815 m. šiam judėjimui besipriešinusi karališkoji Tanah Datar šeima buvo išžudyta. Minangkabau kilmingieji paprašė olandų pagalbos. Taip į olandų rankas pateko pietinė salos dalis.

Kolonijinė istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1871 m. Nyderlandai su Anglija pasirašė Sumatros sutartį. Pagal ją olandai atidavė anglams savo valdas vakarų Afrikoje, o už tai gavo anglų sutikimą elgtis savo nuožiūra su Ačehu. 1873 m. amerikiečių konsulas Singapūre susitiko su Ačeho emisaru aptarti galimą šių šalių sutartį. Nyderlandai nusprendė užimti Ačehą, kas pavyko po ilgos kovos. 1941 m. gruodžio 28 d. į Sumatrą įsiveržė Japonijos armija, okupacija tęsėsi iki 1945 m.

Modernioji istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1945 m. – Indonezijos dalis. 2004 m. per Kalėdas salą nusiaubė cunamis, 2005 m. – žemės drebėjimas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sala yra vulkaninės kilmės, priklauso Didžiosioms Sundos saloms (kartu su Borneo, Sulavesiu ir Java). Pusiaujas eina salos viduriu. Vakarinį salos krantą skalauja Indijos vandenynas, šiaurrytinį – Malakos sąsiauris, skiriantis nuo Azijos, į pietus nuo salos yra Javos sala (salas skiria Sundos sąsiauris), rytuose – Borneo (salas skiria Karimata sąsiauris).

Išilgai salos, vakarinėje dalyje, eina ilgas Barisano (Pan Barisan) kalnagūbris (aukščiausia viršūnė – Kerinčis, 3805 m), rytinėje dalyje plyti drėgnos, pelkėtos lygumos (vienas svarbiausių ir derlingiausių agrokultūrinių Indonezijos rajonų). Pagrindinės kultūros: kaučiukas, arbata, kava, pipirai, kopra. Saloje vyrauja drėgnas tropikų klimatas, miškai užima du trečdalius teritorijos. Yra aukso, sidabro ir anglies.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Saloje gyvena apie 47 mln. gyventojų (tankumas – 85 žm./km²): tankiausiai gyvenama šiauriniuose ir vakariniuose regionuose (centrai Medanas ir Padangas). Gyventojai – malajų kilmės, kalba 52 vietinėmis kalbomis, tačiau gentys etniškai panašios. Miestuose gyvenai nemažai kinų.

Vyraujanti religija – islamas (81 %), yra krikščionių (protestantai ir katalikai; 12 %), induistų (4 %), budistų.

Gyventojai kalba malajų-polineziečių kalbomis. Viena šios grupės šaka vadinama „Sumatros kalbomis“ ir apima:

kalbas.

Šiomis kalbomis kalbama vakarinėje Šiaurės Sumatros provincijos dalyje ir salose palei vakarinę Sumatros pakrantę.

Kitos Sumatros kalbos taip pat prklauso malajų – polineziečių kalboms, tačiau kitoms grupėms:

  • gajų kalba, kuria kalbama Ačeho provincijos pietinėje dalyje, nepriklauso jokiai grupei
  • Lampungo kalba, kuria kalbama Lampngo provincijoje
  • malajų kalba ir jos variantai (ačehų)

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Nr. Miestas Provincija Gyv. skaičius Miesto gimtadienis Plotas (km²)
1 Medanas Šiaurės Sumatra 2 097 610 1590 m. liepos 1 d. 265,10
2 Palembangas Pietų Sumatra 1 455 284 683 m. birželio 17 d. 374,03
3 Pekanbaru Riau 903 902 1784 m. birželio 23 d. 63,23
4 Bandar Lampungas Lampungas 881 801 19,30
5 Padangas Vakarų Sumatra 833 562 rugpjūčio 7 d. 694,96
6 Džambis Džambis 531 857 1946 m. gegužės 17 d. 103,54
7 Bengkulu Bengkulu 308 544 144,62
8 Bindžajus Šiaurės Sumatra 246 154 90,33
9 Pematang Siantaras Šiaurės Sumatra 234 698 1871 m. balandžio 24 d. 60,52
10 Dumajus Riau 229 881 1999 m. balandžio 20 d. 172,74
11 Banda Ačehas Ačehas 223 446 1205 m. balandžio 22 d. 61,36
12 Lubuklingau Pietų Sumatra 201 308 2001 m. rugpjūčio 17 d. 419,80

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Sumatroje gyvena viena iš dviejų orangutanų rūšių – Sumatros orangutanas. Sumatroje taip pat gyvena Sumatros tigras – mažiausia tigrų rūšis. Jų išlikę tik apie 50.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Salos šiaurėje yra Ačeho ypatingas regionas (Nanggroe Aceh Darussalam) – speciali teritorija, siekianti nepriklausomybės.

Vikiteka