Šiaurės pusrutulis
Šiaurės pusrutulis – Žemės rutulio dalis, esanti į šiaurę nuo pusiaujo. Tai taip pat dangaus sferos dalis, į šiaurę nuo dangaus pusiaujo. Žemės šiaurinėje pusrutulio dalyje gyvena didžioji visos planetos gyventojų dalis.
Arktika yra regionas į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Jam būdingas klimatas su šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni krituliai yra sniegas. Vasarą būna dienų, kai Saulė visą parą nenusileidžia (poliarinė diena), o žiemą – visą parą nepateka (poliarinė naktis). Šių dienų skaičius priklauso nuo vietos poliaračio atžvilgiu. Ant paties poliaračio tokia para būna viena, o prie Šiaurės ašigalio jų būna keli mėnesiai.
Tarp Šiaurės poliaračio ir Vėžio atogrąžos yra Šiaurės vidutinės platumos.
Šiauriniame pusrutulyje virš paviršiaus judantys daiktai linkę suktis į dešinę dėl Koriolio efekto. Dėl to ciklonai į šiaurę nuo ekvatoriaus sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę. O jūrų srovės Šiaurės pusrutulyje sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje – atvirkščiai.
[taisyti] Žemynai, esantys šiaurės pusrutulyje
- Visa Azija, išskyrus Indoneziją
- visa Europa
- visa Šiaurės Amerika
- maža Pietų Amerikos dalis, į šiaurę nuo Amazonės upės
- maždaug 2/3 Afrikos, teritorija, esanti į šiaurę nuo Kongo.
 |
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
