Altajiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Altajiečiai
Altajietis ant žirgo XX a. pr.
Altajietis ant žirgo XX a. pr.
Gyventojų skaičius 70 800
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
67 239

Kazachstanas Kazachstanas:
500
Uzbekija Uzbekija:
190

Kalba (-os) kalnų altajiečių kalbos
Religijos stačiatikybė, šamanizmas, budizmas
Giminingos etninės grupės chakasai, tuviai, jakutai ir kt. tiurkai

Altajiečiai arba altajai (алтай-кижи) – pietų Sibiro tauta, priklausanti tiurkų tautų grupei. Gyvena daugiausia Altajaus kalnuose – Altajaus Respublikoje (67,8 tūkst.) ir Altajaus krašte (3,5 tūkst.). Taip pat yra Kemerovo srityje (3,3 tūkst.), Novosibirsko srityje (472), Kazachstane bei Uzbekistane. Kalba kalnų altajiečių kalbomis (tiurkų kalbų šeima).

Altajiečiai skirstomi į dvi pagrindines etnines grupes, bei į keletą tautelių:

Iki Spalio revoliucijos altajiečiai buvo vadinami „oirotais“, „juodaisiais totoriais“, „kalnų“ arba „pasienio kalmukais“.

Tradicinė altajiečių religija – šamanizmas. Dabar dauguma yra stačiatikiai, dalis – baptistai[1], yra budistų (išpažįsta burchanizmą – Tibeto budizmo ir tradicinės religijos sinkretizmą).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Altajiečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001