Tbilisis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tbilisis
თბილისი
   Tbilisi City Seal.svg      Flag of Tbilisi.svg   
Central part of Tbilisi.jpg
Tbilisio centras

Tbilisis
41°43′0″N 44°47′0″E / 41.71667°N 44.78333°E / 41.71667; 44.78333 (Tbilisis)Koordinatės: 41°43′0″N 44°47′0″E / 41.71667°N 44.78333°E / 41.71667; 44.78333 (Tbilisis)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė: Gruzijos vėliava Gruzija
Įkūrimo data: 479 m.
Gyventojų (2010): 1 152 500
Plotas: 372 km²
Tankumas (2010): 3 098 žm./km²
Altitudė: 770 m
Commons-logo.svg Vikiteka: TbilisisVikiteka

Tbilisis (gruz. თბილისი) – Gruzijos sostinė, šalia Kuros (Mtkvari) upės. 1,213 mln. gyventojų (2005 m.). Miesto plotas – 372 km². Iki 1936 m. miesto pavadinimas buvo Tiflisas.

Tbilisyje įsikūrę Gruzijos parlamentas ir vyriausybė, Gruzijos Mokslų Akademija, Tbilisio valstybinis universitetas, Gruzijos medicinos universitetas, Gruzijos žemės ūkio universitetas, Gruzijos technikos universitetas, Tbilisio valstybinis pedagoginis universitetas, Tbilisio kalbų ir kultūros universitetas, Tbilisio valstybinis operos teatras, Tbilisio valstybinė konservatorija, Šotos Rustavelio valstybinis akademinis teatras, Mardžznišvilio valstybinis akademinis teatras, daug valstybinių muziejų, Nacionalinė viešoji Gruzijos parlamento biblioteka, Gruzijos nacionalinis bankas ir kitos svarbios institucijos.

Tarp Tbilisio įžymybių galima išskirti Narikala tvirtovę (IV a.), Ančiskati bažnyčią (VI a.), Sioni katedrą (VIII a.), Metechi bažnyčią (XIII a.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tbilisio panorama 1878 m.

Tbilisį V amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis (Vakhtang I Gorgasali) (452-502). Tbilisio vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė. VI-VII a. Tbilisis buvo Gruzinų Kartlijos karalystės sostinė, o nuo VII a. jį užvaldė musulmonai arabai, kurie čia įkūrė Tbilisio emyratą. XI a. Emyratas atiteko seldžiukams, ir tapo paskutiniu musulmonų avanpostu Gruzijoje.

1122 m. po sunkių kovų Gruzijos karaliaus Dovydo Statytojo pajėgos įžengė į Tbilisį. Po šio mūšio Dovydas perkėlė savo rezidenciją iš Kutaisio į Tbilisį, padarydamas jį sostine. Nuo XV a. Gruzijai galutinai suskilus, šis miestas tapo Kartlijos karalystės sostine.

1801 m. Kartlija kartu su Tbilisiu perėjo Rusijai. 1918-1921 m., Gruzijos nepriklausomybės laikotarpiu, Tbilisis vėl tapo sostine. 1921 m. Gruzijos demokratinę respubliką okupavo Tarybų Rusija, ir Tbilisis tapo Užkaukazės socialistinės federacinės tarybų respublikos sostine, vėliau – Gruzijos tarybų socialistinės respublikos sostine. 1991 m. balandžio 9 d. Tbilisis tapo nepriklausomos Gruzijos respublikos sostine.

Žmonės ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Demografinė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Tbilisis yra daugiatautis miestas: jame gyvena daugiau nei 100 tautybių žmonių. Apie 80 % gyventojų sudaro gruzinai, taip pat yra gana gausios rusų, armėnų bei azerbaidžaniečių bendruomenės. Mažesnėmis grupėmis gyvena abchazai, osetinai, ukrainiečiai, graikai, žydai, estai, vokiečiai, kurdai.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau nei 85 % Tbilisio gyventojų išpažįsta įvairias krikščionybės formas, tarp kurių gausiausia yra Gruzijos stačiatikių bažnyčia. Rusijos stačiatikių bažnyčia bei Armėnų apaštališkoji bažnyčia taip pat turi gausias tikinčiųjų gretas. Liuteronai, baptistai ir keletas kitų grupių sudaro mažumą tarp krikščionių. Apie 8 % gyventojų išpažįsta islamą (daugiausia sunitų pakraipos). Judaizmą praktikuoja 2 %. Tbilisis per visą savo istoriją garsėjo religine tolerancija. Tai ypač aiškiai matoma senamiestyje, kuriame bažnyčią, mečetę ir sinagogą galima išvysti mažiau nei 500 m. atstumu viena nuo kitos.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]