Ačehai
| Ačehai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 3 000 000 |
| Populiacija šalyse | Indonezija (Ačehas) |
| Kalba (-os) | ačehų |
| Religijos | islamas (sunitai) |
| Giminingos etninės grupės | malajai, minangkabau |
Ačehai – Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, Sumatros salos šiaurinėje dalyje, daugiausia Ačeho autonominėje provincijoje, emigrantų diaspora gyvena Malaizijoje, Skandinavijoje, Singapūre. Populiacija – ~3 mln. žmonių (1995 m.). Kalba malajų-polineziečių kalbų grupei priklausančia ačehų kalba.
Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai (nuo XIII a.). Išliko matriarchato liekanų, ikiislaminės gyvenimo sanklodos bruožų: giminystę veda pagal tėvo ir motinos giminę, paplitusi matrilokacija (po vestuvių pora keliasi į jaunosios namus), moterys nedėvi čadrų. Tradiciškai gyvena mediniuose namuose ant polių, sudarytuose iš 3 kambarių. Vakarų įtaka žymi visuomeniniams ir pasiturinčiųjų statiniams[1].
Istorija [taisyti]
Ačehai nuo V a. turėjo sukūrę savarankišką valstybę, tačiau po 1873–1904 m. karo juos užvaldė olandai. Vėliau ačehai buvo prijungti prie Indonezijos. Separatistinės grupuotės kovoja už regiono nepriklausomybę.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Ačehai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001