Indijos vandenynas

Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, užima maždaug 20 % viso žemės vandens paviršiaus. Didesnioji dalis išsidėsčiusi Pietų pusrutulyje. Jis neturi tiesioginio ryšio su Arkties vandenynu. Šiaurėje ribojasi su Azijos žemynu (Indijos subkontinentu), vakaruose su Arabijos pusiasaliu ir Afrika, rytuose su Malakos pusiasaliu, Sundos salomis ir Australija, pietuose su Antarkties vandenynu. Riba su Atlanto vandenynu eina per 20° rytų ilgumos meridianą į pietus nuo Afrikos, o su Ramiuoju vandenynu – 147° rytų ilgumos meridianą. Šiauriausia Indijos vandenyno dalis yra Persijos įlanka siekianti 30° šiaurės platumą.

Geografija [taisyti]

Indijos vandenyno plotas: su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km², tūris – 292 131 000 km³, tūris – 292 131 000 km³. Vidutinis gylis – 3 890 m. Pats giliausias vandenyno taškas Javos duburyje, jo gylis 7 450 m. Į šiaurę nuo 50” pietų platumos dugna dengia dumblo nuosėdų storymės (iki 4 km).

Salos [taisyti]

Vandenyno krantai mažai raižyti, salų nedaug. Didžiausios kontinentinės kilmės salos – Madagaskaras, Indonezija, Šri Lanka. Keturi didžiausi salynai – Komorų, Seišelų, Maldyvų, Mauricijaus.

Dugno reljefas [taisyti]

Afrikos, Indijos ir Antarktikos žemyninės plokštės susieina Indijos vandenyne, jų sujungimus žymi vandenyno vidurio kalnagūbrių atsišakojimai. Kontinentiniai vandenyno šelfai yra siauri, apie 200 km į plotį, išskyrus esančio vakarinėje Australijos pakrantėje kurio plotis siekia 1000 km.

Vakarinėje vandenyno dalyje tęsiasi povandeninis kalnagūbris, kurio centre yra giluminių lūžių. Dėl šių lūžių dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Klimatas [taisyti]

Į šiaurę nuo ekvatoriaus klimatas musoninis. Nuo spalio iki balandžio mėnesio pučia stiprūs šiaurės rytų vėjai, o nuo gegužės iki spalio vyrauja pietvakarių vėjai. Arabijos jūroje susiformavęs stiprus musonas Indijos subkontinentui atneša lietų. Pietų pusrutulyje vėjai yra švelnesni, bet vasaromis šalia Mauricijaus būna galingų audrų. Kai musoninių vėjų kryptys pasikeičia, ciklonai neretai atsimuša į Arabijos jūros ir Bengalijos įlankos krantus. Pietuose yra atšiauriausi vandenyno rajonai, tam didelę įtaką daro Antarktida.

Ekonomika [taisyti]

Indijos vandenyne veisiasi gausybė žuvų. Šelfe daug naudingųjų iškasenų. Vandenyno šiaurės vakarų pakrančių šalyse, kur beveik nėra gėlo vandens, gėlinami druskingi vandenys.

Istorija [taisyti]

Žemėlapyje Indijos vandenynas pirmą kartą atsirado XVI amžiuje. Kaip svarbus tranzitinis kelias tarp Afrikos ir Azijos, vandenynas yra daugelio konfliktų scena. Dėl jo dydžio nei viena tauta negalėjo sekmingai dominuoti vandenyne, kol Didžioji Britanija, beveik iki 1800 m., valdė aplinkines kontinentines teritorijas.