Lydija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mažosios Azijos istorinis regionas:
Lydija (Λυδία)
BMC 06.jpg
Šalis: Vakarų Turkija
Tautos: lydai
Valstybės: Arcava (XV-XIV a. pr. m. e.)
Lydijos karalystė (1250-546 m. pr. m. e.)
Miestai: Sardai
Anatolian regions.png
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Myzija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Lydija (graikų kalba: Λυδία; asirų kalba: Luddu) buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Frygija rytuose, Mysija šiaurėje, Jonija vakaruose ir Pisidija pietuose. Kurį laiką buvo sukūrusi didelę imperiją Mažojoje Azijoje.

Hetitų imperijos laikais buvo vadinta Arcava.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Arcava[taisyti | redaguoti kodą]

II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Lydija priklausė didelei luvių kilmės Arcavos valstybei, užėmusiai visą Mažosios Azijos vakarinę dalį. Šios valstybės sostinė buvo Apasa, tapatinama su vėlesniu Efesu.

Arcava, klestėjusi XV-XIV a. pr. m. e., nuolat kariavo su Hetitų imperija rytuose, sudarydama sąjungas su jos priešais – Egiptu. Tačiau valstybę valdant karaliui Uhazidi, Hetitai, vadovaujami Muršilio II, užėmė Arcavą, ją suskaidė ir pavertė savo vasale. Trys vasalinės valstybės, žinomos po Arcavos, buvo Mira, Seha ir Hanbala.

Arcavai susiskaidžius ir vėliau Hetitų imperijai žlugus, susidarė galimybės susiformuoti naujiems regionams – valstybėms Mažojoje Azijoje: Likijai, Karijai, Lydijai. Visose jose, taip pat ir Lydijoje, buvo išsaugotos senovinės anatolijos kalbos, giminingos luvių, bet turinčios daug savitų bruožų.

Paskutiniaisiais II tūkst. pr. m. e. amžiais istorinės Arcavos (ir Lydijos) sritys patyrė vadinamųjų jūros tautų invazijas. Daugiausia jūros tautos apgyvendino vakarines pajūrio sritis. Taip susiformavo Jonijos regionas, savo tautine sudėtimi graikiškas. Kiti to laikmečio Arcavos užkariautojai buvo frygai, kurie kėlėsi iš Makedonijos Graikijoje ir apgyvendino rytines buvusios Arcavos sritis Mažosios Azijos centre. Taip formavosi Frygijos regionas.

Lydijos karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų šaltiniai teigia, kad 1185 m. pr. m. e., jau po Hetitų imperijos subyrėjimo, į valdžią Lydijoje atėjo iš Heraklio (Tylono) kilusi Heraklidų dinastija, kuri valdė iki 687 m. pr. m. e. Žinomi 22 valdovai, kurie valdė iš sostinės Sardų (tuo metu žinomi kaip Hyde). Paskutinis heraklidų valdovas buvo Kandaulis, kurį nužudė Gygo. Šiam užėmus sostą 687 m. pr. m. e., įsitvirtino Mermnadų dinastija.

VI a. pr. m. e. Lydijos žemėlapis

Mermnadų valdymo pradžia buvo susijusi su kimerų invazija ir kitomis nelaimėmis, tačiau lydai pamažėle konsolidavo valdžią vakarinėje Mažojoje Azijoje, susigrąžindami į savo valdžią Jonijos miestus, nugalėdami Frygiją rytuose. Jų laikais Lydija sukūrė galingą imperiją, kuri kovojo su Medija. Jų valdovai garsėjo pasakiškais turtais. Čia pirmą kartą pasaulyje nukaltos monetos.

Krezas (560-546 m. pr. m. e.) buvo paskutinysis Lydijos valdovas. Jis pralaimėjo mūšį augančiai Achemenidų imperijai, ir Lydijos valstybė žlugo.

Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai[taisyti | redaguoti kodą]

Achemenidai Lydijos valstybę pavadino Sparda ir padarė ją viena iš imperijos satrapijų. Meandro upė formavo jos pietinę ribą. Ją valdė satrapai, kurių valdžia neretai buvo paveldima, taigi, Lydija džiaugėsi gana didele autonomija. Nepaisant to, į šalį veržėsi persiška kultūra, dievybės. Tai buvo viena neramiausių Persijos provincijų, mat nuolat vykdavo sukilimai, neretai inicijuoti Jonijos graikų.

334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Lydiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Lydija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. – Lisimachui. Ilgainiui ji buvo absorbuota į Pergamo karalystę.

133 m. pr. m. e. Romos imperijai įgijus Pergamo karalystę, Lydija kartu su kitomis sritimis buvo paversta Azijos provincija. Tik 296 m., Diokletiano reformų laikais, senąsias provincijas suskaidžius, buvo sukurta Lydijos provincija, iš dalies atitinkanti pirminės Lydijos, kaip regiono, vietą. VII a. Bizantijos imperijos laikais vėl atlikus administracines reformas, Lydijos pavadinimas pamažu nunyko.

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vikiteka