Semitų-chamitų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Semitų-chamitų | |
|---|---|
| Paplitimas: | Šiaurės Afrika, Pietvakarių Azija, Somalio pusiasalis |
| Kalbų skaičius: | 240 |
| Kilmė: |
Semitų-chamitų |
| ISO 639-2: |
afa |
| Klasifikacija: | semitų, berberų, čado, kušitų, bedžų, omotų, egiptiečių |
Semitų-chamitų kalbos, dar vadinamos Afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Į šią šeimą įeina maždaug 240 kalbų, kuriomis kalba apie 285 mln. žmonių.
Semitų-chamitų kalbos skirtomos į tokias grupes:
- Semitų kalbos (jai priklauso ir arabų kalba, maltiečių kalba, hebrajų kalba bei etiopų kalbos)
- Berberų kalbos
- Čado kalbos (jai priklauso ir hausų kalba – daugelio Vakarų Afrikos tautų tarpusavio bendravimo kalba)
- Egiptiečių kalbos
- Senovės egiptiečių kalba ir iš jos kilusi koptų kalba
- Kušitų kalbos (jai priklauso ir somalių kalba bei oromų kalba)
- Bedžų kalba (dažnai priskiriama kušitų kalboms)
- Omotų kalbos (anksčiau buvo priskiriamos kušitų kalboms)
Nuorodos [taisyti]
- afas MultiTree kalbos kodo „afas“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „afas“)
- Ethnologue informacija