Vertikalusis zoniškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vertikalusis zoniškumas – geografinių gamtinių zonų kitimas ne pagal platumas, bet dėl klimato ir dirvožemių kitimo nuo jūros lygio, kalnuose kylant viršūnės kryptimi nuo jų papėdės arba leidžiantis priešinga kryptimi.

Ryškiausias vertikalusis zoniškumas esti aukštuose kalnuose: Alpėse, Anduose, Himalajuose ir pan.