Beirutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Beirutas (arab. Bayrūt) – Libano sostinė, uostas prie Viduržemio jūros. 1,25 mln. gyventojų (2005). Išvystyta lengvoji, maisto pramonė, yra tarptautinis oro uostas. Daug muziejų, yra universitetai. Tai pagrindinis šalies finansų centras.

Yra finikiečių, romėnų ir Bizantijos statinių liekanų, mečečių (žymiausios – Džamio al Omario, XIII a.; Rūmų mečetė, XVI a. pr.).

[taisyti] Istorija

Senovės Sirijos istorija

Priešistorinė Sirija

Ebla

Ugaritas, Jamchadas, Katna, Hamatas, Kadešas, Alalachas, Karchemišas

Hetitai

Finikiečiai:

Tyras, Sidonas, Biblas, Beirutas, Arvadas, Tripolis

Asirija

Naujoji Babilono karalystė

Achemenidų imperija

Aleksandras Makedonietis

Seleukidai

Romos imperija

Sirijos istorija

Miestas žinomas nuo XVIII-XV a. pr. m. e., tuomet kaip Beritas arba Beruta. Antikos laikais buvo didelis prekybos ir amatų centras. VII a. prijungtas prie Arabų chalifato, XIV-XV a. atiteko Egipto mamliukams, 1516 – 1918 m. priklausė Osmanų imperijai. Po I pasaulinio karo, atiteko Prancūzijai, 1943 m. tapo nepriklausomo Libano sostine.

Vikiteka